Įstrigo 9 metams?
Tragiškas likimas pernai Karmėlavoje (Kauno r.) ištiko vienos tarptautinių gabenimų bendrovės, esančios Šiauliuose, du vairuotojus – Ukrainos ir Baltarusijos piliečius. Baltarusis Andrejus S. (44 m.) buvo nužudytas, o ukrainietis Vladimiras Kornilovas (56 m.) po įvykio buvo suimtas ir apkaltintas kolegos nužudymu.
Neseniai V. Kornilovas stojo prieš Kauno apygardos teismą ir išgirdo, kad siunčiamas kalėti 9 metus. Kadangi ukrainietis už grotų Lietuvoje gyvena jau nuo pernykščio gruodžio, kai tik dviejų vairuotojų tragedija paženklino muitinės terminalo aikštelę Karmėlavoje, jam dabar liko kalėti apie 8 metus.
Tikėtina, kad kolegos žudiku tapęs V. Kornilovas į laisvę išeis anksčiau, nei paskyrė teismas, nes vyras buvo puikiai charakterizuojamas savo darbovietėje, anksčiau neteistas ir nebaustas, po tragedijos elgėsi labai padoriai, teisme irgi buvo nuoširdus ir kultūringas, tad greičiausiai ir už grotų gyvena taip, kaip reikalauja „zonos“ vidaus taisyklės. O tinkamas kalinio elgesys – jo greitesnis bilietas į laisvę.
Tiesa, Kauno apygardos teismo nuosprendis dar turi įsiteisėti. Mat jį dar galima apskųsti apeliacine tvarka.
Ieškojo gero uždarbio
Vidurinį išsilavinimą kadaise įgijęs ir su žmona prieš kurį laiką išsituokęs ukrainietis V. Kornilovas, gyvenęs Vinicos mieste, tikėjosi daugiau uždirbti, todėl įsidarbino Lietuvos įmonėje ir įsikūrė Šiaulių krašte. Tolimųjų reisų vairuotojo darbas vyrui patiko ir sekėsi, darbdaviai užsieniečiu buvo patenkinti. Vis dėlto mėgautis svajota prabanga dėl gero uždarbio ukrainiečiui buvo nelemta. Mat teismas, dabar pripažinęs vyrą žudiku, įpareigojo jį ir neturtinę žalą atlyginti nužudytojo sugyventinei ir dukteriai – iš viso sumokėti joms 130 000 litų. O dėl nužudytojo laidotuvių patirtą turtinę žalą – 4100 litų – nuteistasis jau atlygino baltarusio sugyventinei dar vykstant teismui.
Sotesnio gyvenimo paieškos į Lietuvą buvo atvedusios ir baltarusį Andrejų S. Teisme liudijusių jo artimųjų teigimu, vyras buvo labai gero būdo, nuoširdus žmogus, rūpestingas tėvas. Jo ryšys su atskirai gyvenančia pilnamete dukra dėl ilgų jo kelionių po užsienio šalis nebuvo nutrūkęs.
Abu minėti Šiaulių bendrovės vairuotojai vienas kitą pažinojo tik kaip bendradarbiai – anot V. Kornilovo, nebuvo artimi bičiuliai, bet ir nesipykdavo.
Lemtinga vakarienė
Abiejų kolegų keliai kelionėje susikirto praėjusių metų gruodžio 1-osios vakarą, kai jie, vykę skirtingais vilkikais, ilsėjosi Karmėlavoje. Abu mašinas buvo pasistatę greta. Vakare ir vienas, ir kitas savo mašinų kabinose vakarieniavo su savo porininkais. Vakarienė neapsiėjo be alkoholio.
Ukrainietis pasakojo, kad apie 21 valandą pas jį į kabiną atėjo neblaivus Andrejus S. ir dar buvo pavaišintas vynu. Netrukus svečias pradėjo kaltinti V. Kornilovą dėl anksčiau buvusių nesklandumų Italijoje. Esą ukrainietis, gabendamas krovinį, buvo sustabdęs savo automobilio spidometrą ir dėl to buvo sulaikytas Italijos policininkų.
Ukrainietis neigė buvus tokį faktą, o baltarusis neatlyžo kaltinti, tad įsiplieskė rimtas konfliktas. Nepadėjo nei „taikos“ stikleliai su alkoholiu – svečias toliau įžeidinėjo V. Kornilovą, tad šis paprašė baltarusį išeiti. „Jis ir išlipęs vadino mane bailiu, kvietė ateiti pas jį pasiaiškinti santykių“, – pasakojo kaltinamasis.
Ukrainietis teigė esąs karšto, ūmaus būdo, tad, neapsikentęs užgauliojimų ir įžeidimų, nuėjęs pas baltarusį. Abiejų pakeleiviai į konfliktą nesivėlė. Bet ir neramino bičiulių, netramdė.
Tad konfliktas baltarusio vilkiko kabinoje baigėsi šio vyro nužudymu. Anot kaltinamojo, vos tik jis nuėjo prie Andrejaus S. mašinos ir bandė įlipti, šis svečią pasitiko spyriu į koją. Ukrainietis nukrito. Tuomet pakilęs jis grįžo į savo kabiną, pasiėmė peilį, kuriuo ką tik buvo pjaustęs užkandą, ir grįžo atgal. V. Kornilovas teigė norėjęs tik pagąsdinti savo priešininką ir jam iškart pasakęs apie peilį, bet baltarusis sugriebęs ukrainietį už striukės ir palenkęs vairo link. Tuomet V. Kornilovas (nustatyta, kad jis buvo vidutiniškais apsvaigęs – 1,89 promilės alkoholio) ir dūręs baltarusiui mažiausiai 4 kartus peiliu. Pataikęs į krūtinę ir pilvą.
Kryželis neapsaugojo
Kai sužalotasis sukniubo, V. Kornilovas parėjo iki savo vilkiko ir iškart pasakė bičiuliui, kad nudūrė žmogų. Be to, paprašė iškviesti greitąją pagalbą ir policijos pareigūnus.
Tačiau medikai buvo jau bejėgiai padėti nužudytam vyrui. Peilis buvo smigęs kiaurai ir sužalojęs net širdį, dėl ko greitai įvyko vidinis nukraujavimas. Nustatyta, kad nužudytasis prieš mirtį buvo sunkiai apgirtęs (2,61 promilės).
Atvykę kriminalistai, detaliai apžiūrėdami įvykio vietą, tegalėjo atsidusti, kad baltarusio tolimųjų reisų vairuotojo neapsaugojo net ir ant jo kaklo kabėjusi grandinėlė su kryželiu...
Žudiku tapęs ukrainietis nesislapstė ir nuoširdžiai pripažino kaltę. Sakė, kad labai gailisi pasikarščiavęs. Tikino, kad nužudyti kolegos tikrai nenorėjo. O teisme V. Kornilovas dar bandė įrodyti, kad gynėsi nuo baltarusio, tačiau teismas tuo nepatikėjo – kaltinamąjį įklampino tai, kad jis, įsiplieskus ginčui, ėjo į savo kabiną atsinešti peilio.
Muzikanto įniršis
Ši tragiška istorija iš tolimųjų reisų vairuotojų gyvenimo primena analogišką dviejų marijampoliečių tragediją, įvykusią daugiau nei prieš 11 metų Vokietijoje, kai lietuviai buvo atradę aukso gyslą užsienyje. Bičiulio žudiku tapęs Raimundas jau seniai laisvėje, atlikęs bausmę, o nužudyto Justino M. (43 m.) artimieji tebegyvena amžino gedulo nuotaikomis.
Nors nusikaltimas buvo įvykdytas Vokietijoje, tačiau apie jį daug buvo rašoma ir Lietuvoje, nes nužudymo kaltė krito ant tuo metu Lietuvoje gerai žinomos scenos žvaigždės – muzikos grupės „NARS“ lyderio. Šią grupę mėgta vadinti pasaulinio garso grupės „Smokie“ pasekėja. „NARS“ solistas Raimundas, visų vadintas Narsu, gerbėjus žavėjo išskirtinio tembro, prikimusiu, balsu.
2001-aisiais, grupei „NARS“ vis mažiau koncertuojant, jos lyderis Raimundas, 2 vaikų tėvas, anksčiau dirbęs autobuso vairuotoju, atsisakė profesionalios muzikinės veiklos dėl vis sunkesnės ekonominės padėties Lietuvoje ir tapo vienos įmonės Marijampolėje tolimųjų reisų vairuotoju. Įmonė užsiėmė naudotų mašinų pargabenimu iš Vokietijos, tad Narsui reikėdavo porą kartų per mėnesį išvykti į reisą.
Kartu su Raimundu (buvo 37 m.) tuomet dirbo ir Justinas M. Į reisą 2003-iųjų sausio pabaigoje jiedu buvo išvykę kartu, kaip porininkai.
Sausio 24-osios naktį Vokietijoje, Reinės mieste esančioje automobilių stovėjimo aukštelėje, abu marijampoliečiai buvo pavakarieniavę ir dar išgėrę nemažai alaus bei degtinės. Anot Raimundo, apsvaigęs Justinas naktį mašinos kabinoje staiga kažkodėl pradėjo įžeidinėti Raimundą – esą „mėtėsi terminais, būdingais rusų kalėjimo aplinkai“. Vyrai išlipo iš kabinos ir susigrūmė. Smūgių rankomis nepakako – Narsas smūgiavo ir kojomis. Po jo spyrio priešininkui į galvą odiniu batu apmauta koja Justinas M. jau nesipriešino, bet Narsas buvo tarsi nesustabdomas. Anot paties parodymų teisme, jis tuo metu tetroško žiaurumu nutildyti agresyvų bendradarbį bei esą apsivalyti nuo bjaurių, niekuo nepamatuotų įžeidinėjimų.
Sumuštas Justinas M., kelias šaltos nakties (buvo 4 laipsniai šalčio) valandas praleidęs lauke, rytą jau buvo miręs.
Miunsterio krašto teismas Vokietijoje tuokart paskyrė Narsui labai švelnią bausmę – 3 metų nelaisvės bausmę. Mat buvo nustatyta, kad ir Justinas M. tąnakt elgėsi netinkamai.
Dabar Narsas (49 m.) sėkmingai gyvena ir dirba Anglijoje, džiaugiasi gyvenimu, būrį draugų vis nudžiugina senų savo dainų įrašais.
Irena ZUBRICKIENĖ
