Teisiamos Darbo partijos ir nušalintojo prezidento vadovaujamos „Tvarkos ir teisingumo“ planuojamos jungtuvės Panevėžyje atrodo komiškai. Savivaldybės administracijai vadovaujančius „tvarkiečius“ be gailesčio vanojantiems „darbiečiams“ gresia būsimųjų sąjungininkų prašyti atleidimo. Kova dėl įtakos zonų Panevėžyje žada būti aršiausia. Kuo Aukštaitijos sostinei gali baigtis politikų jungtuvės?
Pavertė komikais
Savivaldybės administracijos direktorę „tvarkietę“ Kristiną Vareikienę už negebėjimą vadovauti bene aršiausiai kritikavusiems ir bandžiusiems išversti iš pareigų Panevėžio „darbiečiams“ gresia nusižeminusiems prašyti atleidimo be gailesčio vanotų būsimųjų sąjungininkų.
Abiejų partijų tarybos sekmadienį rinksis į neeilinius posėdžius aptarti susijungimo sąlygų. Nemalonumų su teisėsauga turinčios Darbo partijos vadovybė neprieštarauja keliskart mažesnes gretas ir įtaką turinčių „tvarkiečių“ užsakytai muzikai. Pastariesiems sutinka atiduoti ne tik naujosios partijos, bet ir didmiesčių skyrių vairą.
Preliminariai sutarta, kad „darbiečiams“ atiteks Vilnius, jų partneriams – kitų trijų didžiųjų miestų skyriai. Kieno rankos – tik praėjusį savaitgalį naują Panevėžio skyriaus pirmininką išsirinkusios „Tvarkos ir teisingumo“ ar jos didžiausių kritikų „darbiečių“ – perims Aukštaitijos sostinę, dar neįvardijama. Tačiau neoficialiai partijų atstovai prasitaria, kad kova dėl įtakos zonų Panevėžyje bus pati aršiausia.
Bando užgniaužti ambicinguosius
Ne kartą iš posto nesėkmingai versta K. Vareikienė ir ilgametis miesto „tvarkiečių“ lyderis Sigitas Činga turi neabejotiną partijos viršūnių – Rolando Pakso ir Kęsto Komskio – palaikymą. Užuovėjos nuo teisėsaugos „Tvarkos ir teisingumo“ glėbyje veikiausiai ieškantis „darbiečių“ lyderis Viktoras Uspaskichas kažin ar išdrįstų prieštarauti Panevėžio valdančiojoje daugumoje nuo 2003-iųjų įsitvirtinusiems būsimiems sąjungininkams. Neoficialiomis „Sekundės“ žiniomis, kai kuriems Darbo partijos atstovams, reiškiantiems pretenzijas dėl Panevėžio valdžioje snaudžiančių „tvarkiečių“, V. Uspaskichas liepė tiesiog ramintis.
Tris vietas miesto Taryboje turintiems „darbiečiams“ gali tekti rinktis vieną iš dviejų blogybių – pabrukus uodegą susitaikyti, kad Savivaldybės administracijos direktoriaus postas lieka „tvarkiečiams“, arba užrietus nosį trauktis iš naujosios politinės jėgos ir ieškotis prieglobsčio kitose partijose.
Su „tvarkiečių“ statytine nesitaikstys
Tragikomiškoje situacijoje atsidūrę Panevėžio „darbiečiai“ pripažįsta esą apstulbinti partijos vadovybės ėjimu ir dar leidžia sau vanoti šonus miesto valdžioje sėdinčiai „Tvarkai ir teisingumui“.
Derybose dėl partijų jungimosi nedalyvavęs panevėžietis, Seimo Darbo frakcijos seniūno pavaduotojas Petras Narkevičius pripažįsta sunkiai įsivaizduojantis miesto Taryboje skirtingose barikadų pusėse stovinčių „tvarkiečių“ ir „darbiečių“ sąjungą.
„Į partijų skyrių susijungimą Panevėžyje žiūriu skeptiškai. Aš ir mano kolegos Taryboje visai kitaip suprantame vertybes. Prieš K. Vareikienę, kaip prieš žmogų, neturiu nieko, bet ji miestą valdo žemiau kritikos ribos. Ar mes matome Panevėžyje augančias investicijas, gerėjantį miesto vaizdą?“ – „Sekundei“ teigė P. Narkevičius.
Seimūnas tvirtina prie Savivaldybės administracijos vairo matantis nepartinį kandidatą, deleguotą Darbo partijos.
„Esame tvirtai apsisprendę, kad į Panevėžio valdančiąją daugumą ateisime keisti situaciją ir vadovų, kuriuos įmanoma keisti. O esant dabartinei situacijai įmanoma pakeisti tik K. Vareikienę“, – pripažįsta P. Narkevičius.
Tinka ir įtariamas meras
Parlamentaras neprieštarauja, kad mero kėdė liktų daugiausia vietų – septynias – Taryboje turinčių Tėvynės sąjungos-krikščionių demokratų atstovui, korupcija įtariamam Vitalijui Satkevičiui, vicemerės – socialdemokratams.
Darbo partijos frakcijos Taryboje pirmininkė Galina Kuzmienė neatmeta, kad partijų jungtuvės ne visiems „darbiečiams“ bus priimtinos.
„Mūsų frakcijos darbas ir kryptis buvo pakeisti Savivaldybės administraciją, nes jos darbas netenkina. Mūsų pozicija išlieka ta pati. Kiekvienas stodamas į Darbo partiją buvo susipažinęs su jos programa, turėjo savo įsitikinimus. Todėl gal iš meilės, o gal iš reikalo vestuvės gali ne visiems būti priimtinos“, – mano G. Kuzmienė.
Naujiena apstulbino
Tik penkias dienas partijos „Tvarka ir teisingumas“ Panevėžio skyriui vadovaujantis Tarybos narys Mindaugas Liutkus nesiima spėlioti, kuo Aukštaitijos sostinei baigsis dviejų miesto Taryboje besiriejančių partijų susijungimas.
Apie tokius planus M. Liutkus teigia išgirdęs tik praėjusį penktadienį. Apie tai užsiminė į skyriaus susirinkimą atvykęs vienas iš partijos lyderių K. Komskis.
„Man tai buvo staigmena. Skaičiau, kad nustebęs ir Valentinas Mazuronis“, – tvirtina M. Liutkus. „Tvarkos ir teisingumo“ pirmininkas Rolandas Paksas ragina palaukti sekmadienio, kai oficialiai dėl partijų perspektyvų pasisakys jų tarybos.
Skirtingi lūkesčiai
Darbo partijos ir „Tvarkos ir teisingumo“ sąjungą Panevėžio tarybos nariai vertina prieštaringai. Liberalų sąjūdžio frakcijos atstovas Gintaras Šileikis tikisi, kad po jungtuvių Panevėžyje dominuojanti išliks Darbo partija ir ji nekeis pozicijos dėl K. Vareikienės atstatydinimo.
„Tvarka ir teisingumas“ paskęs Darbo partijoje“, – įsitikinęs liberalsąjūdininkas.
Tačiau valstietės liaudininkės Gemos Umbrasienės nuomone, po jungtuvių Panevėžyje bus oficialiai užbaigtas dabartinės valdančiosios daugumos stiprinimo procesas.
„Darbo partija, kaip jau ne kartą yra buvę, užmirš savo žodžius dėl K. Vareikienės netinkamumo pareigoms, juolab kad atstatydinti direktorės be mero teikimo neįmanoma, o V. Satkevičius tokio siūlymo neteiks vien dėl bylos, kurioje jis yra įtariamasis.
Darbo partijai ir „tvarkiečiams“ V. Satkevičius yra tobulas meras, dėl savo posto pasiryžęs nuolankiai iškęsti ir padaryti bet ką.
Blogiausiu atveju K. Vareikienei bus pasiūlyta dar šviesesnė ateitis. Miestui šviesesnės ateities dar teks laukti“, – teigė G. Umbrasienė.
Didžiausios Taryboje Tėvynės sąjungos-krikščionių demokratų frakcijos lyderis Vidmantas Baltramiejūnas neabejoja, kad susijungusių partijų gretos gerokai praretės.
„Tos jungtuvės sudaro įspūdį, kad Darbo partija bando gelbėtis. Kitaip nėra logiško paaiškinimo, kodėl didelė partija lyderio pozicijas atiduoda gerokai mažesnei.
Praktika rodo, kad visi jungimaisi būna su nubyrėjimais. Labai abejotina, ar ir šitų partijų visi nariai išliks po vestuvių“, – teigė konservatorius.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
