Kamuolio pasigailėjo
Šį kartą nuosprendį išklausė Andrius Butvila (31 m.), pravarde Storas. Už turto prievartavimą ketvirtą kartą teisiamam A. Butvilai teismas skyrė 6 su puse metų laisvės atėmimo bausmę. Ją subendrinus su anksčiau skirta už grotų kaunietis praleis 13 metų. Nors A. Butvila kaltę kategoriškai neigė, tikino su kitais gaujos nariais neprievartavęs turto, teismui užteko jo kaltės įrodymų.
Prieš trejus metus už šį nusikaltimą jau buvo nuteisti gaujos vadeiva Giedrius Janonis, pravarde Kamuolys, Deividas Čereška-Pyragėlis, Piražokas, Andrius Juodis-Gruzinas ir Marius Pilvelis. „Kamuolinių“ nusikalstamos grupuotės lyderiu laikomam Giedriui Janoniui (37 m.) valstybės kaltinimą palaikęs prokuroras Mindaugas Sabaitis prašė skirti net 9 metų laisvės atėmimo bausmę ir suimti jį teismo salėje. Vis dėlto teismas Kamuoliui buvo gailestingas. G. Janoniui paskirta tik 3 metų bausmė, o jos vykdymas atidėtas taip pat 3 metams.
Teisėjų kolegija tuomet atsižvelgė į onkologine liga sergančio G. Janonio sveikatos būklę. Lyg nujausdamas būsimą nuosprendį G. Janonis į teismą atvyko tuščiomis rankomis, nepasiėmęs jokio bagažo.
Dešiniąja G. Janonio ranka laikomam Deividui Čereškai (34 m.) teismas skyrė kalėti 3 metus. Andrius Juodis (34 m.) taip pat buvo nuteistas 3 metų laisvės atėmimo bausme. Labiausiai nepatenkintas teismo nuosprendžiu buvo Marius Pilvelis – jam skirta pati didžiausia laisvės atėmimo bausmė – 6 su puse metų. Kadangi prie jos pridėta ir likusi neatlikta ankstesnė bausmė, M. Pilvelis turės kalėti 8 metus.
Verslo planas
Keturi „kamuoliniai“ buvo teisiami už turto prievartavimą iš automobiliais ir nekilnojamuoju turtu prekiaujančio kauniečio verslininko Š. Valasevičiaus bei jo ginklo pagrobimą.
2007 metais Š. Valasevičius buvo pagrobtas iš savo daugiabučio namo laiptinės A. Smetonos alėjoje. Į namus grįžtantį kaunietį užpuolė policininkais prisistatę vyrai, surakino jį antrankiais, ant galvos užmovė maišą ir nutempė į lauke stovėjusį mikroautobusą. Š. Valasevičius pasakojo buvęs nugabentas į nežinomą vietovę ir kalintas sodo namelyje. Iš jo buvo pareikalauta 100 000 eurų išpirka, vėliau ji sumažinta iki 50 000 eurų. Nusikaltėliai verslininką nuolat mušė ir kankino: replėmis lupinėjo nagus, plėšė ausis, metaliniu strypu trankė per kelius.
Verslininkas pasirašė jam padiktuotą skolos raštelį. Juo pagrobėjai vėliau taip ir nepasinaudojo. Apie pagrobimą buvo paskelbta žiniasklaidoje, tad galimai viešumo išsigandę banditai savo auką automobilio bagažinėje parvežė į miestą ir naktį išmetė iš automobilio netoli iš Kauno į Marijampolę vedančio senojo kelio. „Atsisveikinant“ Š. Valasevičiui dar buvo sulaužyta koja, tačiau jis sugebėjo nušliaužti maždaug 300 metrų iki degalinės. Šio pagrobimo kaltininkai taip ir nebuvo nustatyti.
Sutiko mokėti
Netrukus vienas Š. Valasevičiaus vaikystės draugas įkalbėjo jį ateičiai užsitikrinti vienos iš įtakingiausių Kauno gaujų užtarimą. Olegas V. besigydantį verslininką aplankė Kauno klinikose, klausinėjo jo, kodėl taip nutiko, sakė galintis padėti. Užuominomis verslininkui buvo leista suprasti, kad visas problemas išspręsti ir saugumą užtikrinti gali „kamuolinių“ gaujos atstovai. Verslininko apsisprendimą pagreitino ir paslaptingas jo sūnaus užpuolimas – jaunuolis buvo sumuštas, jam peršauta koja, sulaužytas žandikaulis.
Tad netrukus „Eglės“ kavinėje susitikęs su naujaisiais savo „globėjais“ Š. Valasevičius sutiko jiems mokėti už „stogą“ pusę savo gaunamo pelno. Pinigus reikėjo perdavinėti per tarpininkus. Pradžioje tokiu tarpiniku buvo Uzbekas, o vėliau jį pakeitė Arūnas. Reketuojamam verslininkui buvo įduotas mobilusis telefonas su „švaria“ SIM kortele. Gavęs žinutę apie numatomą susitikimą, Š. Valasevičus privalėjo atsakyti, kad nurodytu laiku atvyks į sutartą vietą.
Tačiau „kamuoliniai“ buvo nepatenkinti, kad vis dar nekaip besijaučiantis jų „globotinis“ per mažai uždirba. Nujausdami, kad ne visi verslininko sudaromi nekilnojamojo turto pardavimo sandėriai yra legalūs, turto prievartautojai pareikalavo 150 000 litų už vieną esą Š. Valasevičiaus sugyventinės vardu parduotą butą. Verslininkas tikina, kad šiam reikalavimui jis paklusęs ir perdavęs reketininkams reikalaujamą sumą. Kitos išeities tuo metu ir nebuvo, nes „kamuolinių“ gaujos atstovas sakęs, jog antraip nukentėsianti sugyventinės dukra. Neva jai bus kur kas blogiau, nei Š. Valasevičiaus sūnui.
Vis dėlto po kiek laiko Š Valasevičius buvo pakviestas į susitikimą kažkurioje pakaunės degalinėje. Jo, atvažiavusio su A. Sutkumi, ten jau laukė K. Boreika, M. Pilvelis ir dar vienas nepažįstamas vyriškis. Iš verslininko buvo atimtas savigynai įsigytas ginklas, į galvą įremtas kitas pistoletas, o jis pats – vėl pagrobtas.
Po kurio laiko pagrobtasis ginklas atsirado ganėtinai keistomis aplinkybėmis. Jį vienai Kaune, Panemunėje esančio spaudos kiosko pardavėjai ant prekystalio su laikraščiais numetęs nepažįstamas jaunuolis, nieko nepasakęs ir pasišalinęs.
Užklimpo pievoje
Na o pagrobtą Š. Valasevičių „kamuolinių“ smogikai tąkart vežiojo mikroautobusu, ir kaip iš „daug rūpesčių keliančio kliento“ pradžioje reikalavo 10 000 eurų, o vėliau prasitarė, kad ketina Š. Valasevičių nužudyti. Netikėtai įklimpus pievoje, pagrobėjai prie vairo pasodino savo auką, o patys ėmė mikroautobusą stumti. Išriedėjęs į sausesnę vietą Š. Valasevičius nebesustojo – padidinęs greitį nuvažiavo tiesiai į Panemunės policijos komisariatą.
Visą laiką bet kokią savo kaltę neigę „kamuoliniai“ teisme šaipėsi, esą visi verslininko parodymai prieš juos – tik pasaka, kurią Š. Valasevičius sukūręs tam, kad pasiaiškintų sugyventinei dėl nežinia kur pradangintos didelės pinigų sumos. Mat, šio teigimu, turto prievartautojams jis perdavė bendrame seife laikytus savo sugyventinės pinigus – 150 000 litų – ir apie tai jai neprasitarė. Proceso metu apklausiamas verslininkas niekaip negalėjo pasakyti, už kurį ir kieno parduotą butą gautus pinigus jis atidavė turto prievartautojams – teigė, jog dėl patirtų operacijų ir narkozės jam gerokai susilpnėjusi atmintis.
Teismo posėdyje Š. Valasevičiaus sugyventinė Gintarė pareiškė, kad dėl be jos žinios paimtų pinigų pretenzijų ji neturinti, nes Š. Valasevičius su ja atsiskaitęs – dovanojęs neseniai paveldėtą žemės sklypą.
Š. Valasevičiaus sugyventinė irgi patyrė smurtą. 2009 metų gruodžio 8-osios vakarą Kauno centre, prie Karaliaus Mindaugo prospekto ir Maironio gatvės sankryžos taip ir nenustatytas vyriškis Gintarei į veidą šliūkštelėjo rūgšties. Sunkiai sužalota moteris ilgai gydėsi Kauno medicinos universiteto klinikose, jai teko iškęsti net 18 operacijų.
Kaune sklido kalbos, kad šis išpuolis esąs „kamuolinių“ kerštas, bet ikiteisminis tyrimas šią versiją tyrė tik kaip vieną iš daugelio galimų.
Subadė peiliu
Dabar nuteistas A. Butvila liūdnai pagarsėjo 2011 metų sausį, kai apsiginklavęs peiliu ir pistoletu Kaune prie naktinio klubo „Exit“ pasikėsino nužudyti du jaunuolius. Dėl vieno nukentėjusiojo gyvybės medikams teko rimtai pakovoti, antrasis nukentėjo mažiau.
Priminsime, jog Ignas K. ir Linas S. buvo sužaloti peiliu Kauno centre, netoli įėjimo į dabar jau į Vilnių išsikėlusį naktinį klubą „Exit“. Itin sunkiai buvo sužeistas Ignas – jam buvo pažeista širdies plėvė. Linui kelis kartus buvo durta į pilvą, kartą – į blauzdą.
Konfliktas klube prasidėjo, kai Linas šokių aikštelėje apsižodžiavo, o vėliau ir apsistumdė su A. Juodžiu. Kai gavęs pastarojo smūgį Linas atsidūrė ant grindų, jo gelbėti atbėgo Ignas ir smogė bičiulio skriaudikui.
Klubo apsauga išprašė laukan visus incidento dalyvius, tačiau jiems ramiai išsiskirstyti nepavyko. Išėję iš klubo Ignas su drauge ir Linu sėdo į taksi, bet kelią pastojo kažkoks vyriškis su ginklu rankoje – jis šaukė, kad nušausiąs abu vyrus. Automobilio priekyje sėdintis Ignas reikalavo, kad taksi vairuotojas skubiai išvažiuotų, o šis atsakė, kad žmonių netraiškysiąs. Tuomet vyriškiai išlipo iš automobilio ir ten susidūrė su iš kažkur išdygusiu A. Juodžiu bei A. Butvila, kuris iš pradžių mosavo šaunamuoju ginklu, vėliau išsitraukė peilį.
Klubo prieigose kilo grumtynės, kurių metu sunkiai sužalotas Ignas dar sugebėjo įsvyruoti į klubo vestibiulį ir ten susmuko. Abu nukentėjėliai buvo nugabenti į Kauno klinikas.
Savo kaltę „kamuoliniai“ neigė. A. Juodis teigė, jog nesą už ką jo teisti, nes tą vakarą klube jis lankęsis su kūdikio besilaukiančia sugyventine ir jokius konfliktus veltis nenorėjęs. Prie besipešančiųjų gatvėje jis prišokęs tik kai pamatęs, kad klube su juo susipykę vyrai dviese puola jam visiškai nepažįstamą žmogų.
Tuo tarpu A. Butvila prašėsi išteisinamas ir tikino incidento vakarą buvęs namuose.
Griežtas Kauno apygardos teismo nuosprendis abu teisiamuosius nemaloniai nustebino. A. Juodis už viešosios tvarkos pažeidimą buvo nuteistas 6 metams laisvės atėmimo. Tuo tarpu už pasikėsinimą nužudyti du žmones A. Butvila įkalintas 10 metų. Paskelbus griežtą verdiktą nuo A. Butvilos veido šypsena bemat išnyko. Iki tol teisme tikinęs A. Juodžio išvis nepažįstantis, A. Butvila įsmeigė nustebusį žvilgsnį į ne mažiau verdikto šokiruotą sėbrą.
Teisėjas pabrėžė, jog abu „kamuoliniai“ jau teisti, o niekur nedirbantis A. Butvila dar ir charakterizuojamas neigiamai. „Nors savo kaltę neigėte, tačiau teismas rėmėsi nukentėjusiųjų parodymais, kurie jus atpažino tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme. Jų parodymais netikėti teismas neturi priežasties“, – skelbdamas nuosprendį A. Butvilai sakė teisėjas. Beje, teismas iš A. Butvilos nukentėjusiajam Ignui priteisė 20 000 litų neturtinės žalos atlyginimo, nors jaunas vyras prašė 5 kartus didesnės sumos. Kitas nukentėjusysis – Linas civilinio ieškinio byloje nepareiškė. Šis nuosprendis apskųstas ir bus dar nagrinėjamas Lietuvos Aukščiausiajame teisme.
Petras Kurmelis
