Kinija tvindo pasaulį pigiomis prekėmis, taip keldama grėsmę pasaulinei finansų sistemai, tvirtina Vokietijos dienraštis “Berliner Zeitung”.
Stebėtinas faktas: besivystančios šalys kasmet į turtingas pramonines valstybes įlieja iki šimto milijardų dolerių. Svarbiausia tokio reiškinio priežastis – tai, kad Azijos „tigrai“, visų pirma Kinija, tvindo pasaulį savo prekėmis ir gauna milžinišką pelną iš užsienio prekybos. Jį savo ruožtu jos vėl paverčia doleriais bei eurais ir taip finansuoja kitų valstybių, pirmiausia JAV, užsienio skolą.
Tačiau paskutiniuoju metu šiame prekių ir pinigų verpete ne viskas ramu: milžinišku užsienio prekybos deficitu nepatenkinti Amerikos politikai grasina Kinijai prekybos karu. Nerimas jaučiamas ir Vokietijoje. Jis siejamas su tuo, kad nesiliaujantis JAV skolinimasis gali pasibaigti smarkiu dolerio kurso kritimu. „Kuo stipriau pažeidžiama globali pusiausvyra, tuo didesnis pavojus“, - perspėja Vokietijos federalinė vyriausybė, įtraukusi šią temą į birželio 6 – 8 d. Heiligendame vyksiantį G8 šalių lyderių susitikimą.
1,6 trilijono dolerių rezervai
Kinijos ekonominis augimas neturi pabaigos. Per praėjusius 6 metus šalies BVP padvigubėjo ir vien tik per pirmąjį šių metų ketvirtį išaugo dar 11,1 proc. Tai skatina eksporto srauto didėjimą ir investicijas į augančius gamybos pajėgumus, rašo dienraštis.
Pagrindiniu Kinijos eksporto taikiniu tampa išsivysčiusios pramoninės valstybės. Ten puikiai perkama pigi tekstilė, buitinė technika ir elektronika. Vien tik iš prekybos su Vokietija Kinija 2006 m. uždirbo 28 milijardus dolerių. Tačiau svarbiausias pelno šaltinis – JAV. Kinijos prekybos su Jungtinėmis Valstijomis pelnas, tai yra, eksporto ir importo skirtumas, pasiekė 233 milijardus dolerių. Šiemet laukiamas naujas rekordas.
Šis pinigų srautas be pertrūkio pildo Kinijos centrinio banko saugyklas milijardais dolerių. D. Britanijos banko „Standard Chartered“ vertinimais Kinijos Centrinio banko valiutos rezervų apimtys pirmąjį 2007 m. ketvirtį kiekvieną minutę išaugdavo 1 mln. dolerių ir iki šių metų pabaigos greičiausiai pasieks 1,6 trilijono dolerių. Didžiąją rezervų dalį sudarė JAV paskolos, tai yra, dolerio vertybiniai popieriai. Tai pavertė Kiniją didžiausia JAV kreditore. Dėl šios priežasties daugelis ekonomistų ir politikų įžvelgia pavojų Amerikos valiutai. Jei kinai vieną gražią dieną išmes į rinką dalį savo dolerių ir pradės pirkti, tarkim, eurus, dolerio kursas gali smarkiai nukristi. Po to sektų spartus euro kurso šuolis su atitinkamomis pasekmėmis Europos šalių eksportui. Nenuostabu, kad federalinė Vokietijos vyriausybė ragina besivystančias šalis „protingai elgtis“ su naująja įgyta valdžia, teigia “Berliner Zeitung”.
JAV politikoje didėja nepasitenkinimas pasaulinės prekybos rezultatais. Kasmet JAV fiksuoja milžinišką užsienio prekybos deficitą. 2006 m. jis siekė daugiau nei 800 milijardų dolerių – beveik trečdalis jo susidarė dėl prekybos su Kinija. AFL-CIO gamybinių profesinių sąjungų kongreso teigimu pigus importas iš Kinijos kelia grėsmę šimtams tūkstančių darbo vietų Amerikoje. „Kongresas pamažu netenka kantrybės dėl Kinijos“, - pareiškė Kongreso narys demokratas Johnas Dingellas, o JAV finansų sekretorius Henry Paulsonas perspėjo nepradėti prekybos karo. JAV jau įvedė prekybos kvotas tam tikrai podukcijai iš Kinijos ir pateikė ieškinius Pasaulio prekybos organziacijai.
Amerika kaltina savo konkurentus Azijoje dirbtinai nuvertinant savo valiutas ir taip nesąžiningai mažinant eksportuojamų prekių kainą. Japonija neva nuvertina jeną intervencijomis valiutų rinkoje, o Kinija juanio vertę mažina naudodamasi valiutos keitimo režimu. Juanis kol kas susietas su valiutų krepšeliu, kurio didžiąją dalį sudaro doleriai. Dėl to juanis negali smarkiai išaugti dolerio atžvilgiu, o tai reiškia, kad Kinijos eksportas į JAV nepabrangs. Tačiau spaudimas Pekinui didėja, jis verčiamas daryti savo valiutų režimą lankstesnį ir dirbtinai nestabdyti juanio stiprėjimo. Kinija savo ruožtu tam priešinasi. “Bandymai paversti šią temą politine absoliučiai nepriimtini”, - praėjusią savaitę JAV finansų sekretoriui H. Paulsonui pareiškė Kinijos Valstybės tarybos vicepremjeras Wu Yi.
Reikalas tas, kad Pekinas nenori bent kiek ženkliau padidinti nacionalinės valiutos vertę. Kinijos valdžia nenori mažinti šalies produkcijos konkurencingumo, kuri tokiu atveju pabrangtų tarptautinėse rinkose. Labiausiai dėl to nukentėtų tekstilės pramonė, uždirbanti tris ketvirčius viso šalies eksporto pelno, rašo “Berliner Zeitung”.
Ir net jei Pekinas nusileis, tai anaiptol nereiškia, kad JAV išloš dėl juanio sustiprėjimo. Juk Amerikos vartotojus džiugina iš Kinijos importuojamų prekių pigumas. Tai, kad jos yra pigios, tuo pačiu mažina JAV infliaciją ir bendrą kainų lygį: importas iš Kinijos mažina JAV vartotojų ir įmonių, o taip pat ir visos valstybės kredito išlaidas.
JAV prezidentas G. W. Bushas Kinijos atžvilgiu pasirinko kur kas santūresnį toną, nei Kongreso nariai. “JAV ir Kinijos santykiai “labai kompleksiški”, pareiškė jis praėjusią savaitę. Pasak prezidento, “mūsų valstybės turi bendradarbiauti, kad sumažintų ekonominę įtampą”.
Tačiau iškreiptos globalinės pusiausvyros – nepaisant visų egzistuojančių grėsmių –neatstatys ir netrukus prasidėsiantis “Didžiojo aštuoneto” susitikimas, į kurį Kinija pakviesta viešnios teisėmis, tvirtina “Berliner Zeitung”.
