Rusijai kaupiant vis didesnius turtus iš aukštų naftos kainų, šalies įmonės skuba didinti savo kapitalizaciją, ieškodamos finansavimo tarptautinėse kapitalo rinkose.
Prieš metus tiktai keletui Rusijos skolininkų pavyko susigrąžinti ankstesnį patikimumą, kurį sugriovė 1998 metų finansų krizė, ir gauti šansą platinti užsienio kapitalo rinkose stambias obligacijų emisijas. Šiuo metu tokių galimybių turi kur kas daugiau įmonių.
Naujausiais Rusijos centrinio banko duomenimis, 2002 metais Rusijos bendrovės padidino savo skolinimosi užsienio rinkose apimtis daugiau kaip 9 milijardais JAV dolerių, t.y. maždaug trigubai daugiau, palyginti su ankstesniais metais. Ši tendencija turėtų dominuoti ir šiais metais, rašo "The New York Times".
"Požiūris pasikeitė", - teigia "Ashmore Investment Management" tyrimų padalinio vadovas Jerome’as Boothas (Džeromas Butas). - Šiuo metu tarp besivystančių rinkų Rusija yra vienas iš saugesnių aktyvų. Ekonomikos atsigavimas buvo ir yra fenomenalus".
Praėjusį ketvirtadienį kontroliuojanti bendrovė "Sistema", valdanti daug pramonės ir finansinių paslaugų įmonių, sėkmingai išplatino 350 milijonų JAV dolerių vertės euroobligacijų emisiją. Kovo mėnesį Rusijos gamtinių dujų monopolija "Gazprom" išplatino 1,75 milijardo JAV dolerių obligacijų emisiją, kurios dydis yra gana nemažas net ir pagal stipraus ūkio standartus. Obligacijų emisijas platinti taip pat ketina sulčių ir pieno bendrovė "Wimm-Bill-Dann", didžiausia šalies automobilių gamintoja "AvtoVAZ" ir valstybės valdoma deimantų gamintoja "Alrosa".
Pagrindinė vilionė yra žemos palūkanos. Investuotojai yra linkę pirkti rusiškas obligacijas, kurių pelno norma yra gerokai žemesnė už praėjusių metų normą. Vyriausybės euroobligacijų emisijos, kuri bus išpirkta 2007 metais, pelno norma 2002 metų pradžioje sudarė 10,3 proc., tačiau šią savaitę palūkanų norma jau sudarė 5,2 proc. Panašių "Sibneft" obligacijų palūkanų norma, dar prieš metus sudariusi 11,5 proc., šiuo metu sudaro apie 7,9 procento.
Didelėms Rusijos bendrovėms būtinas užsienio finansavimas stambiems kapitalo projektams, nes pinigų rinkos pačioje šalyje yra pernelyg menkos, kad galėtų įveikti reikalingas sumas. Bendra Rusijos bankinės sistemos aktyvų suma yra kiek mažesnė už 100 milijardų JAV dolerių, t.y. mažesnė nei kai kurių atskirų JAV bankų. Pensijų ir draudimo fondų, kurie Vakarų kapitalo rinkose yra vieni iš pagrindinių investuotojų į obligacijas, Rusijoje praktiškai nėra.
Daugelis Rusijos bendrovių turi palyginti nedaug skolų, nes iki šiol neatsirasdavo daug norinčių joms skolinti. Tačiau šiuo metu įmonės gali skolintis užsienyje su tokiomis palūkanų normomis, kurios tampa joms vis prieinamesnės.
Daugelis bendrovių yra linkusios skolintis, o ne parduoti savo akcijas lėšoms gauti, nes jų pagrindiniai akcininkai purtosi pasiūlymų dalytis kontrole su užsienio investuotojais.
Ekonomistai pažymi, kad pagrindinis skolinimosi strategijos pavojus yra tai, jog ekonominio nuosmukio atveju Rusijos bendrovės bus daug labiau pažeidžiamos. Sunkiu metu dividendus investuotojams į akcijas visuomet galima sumažinti ar atšaukti, tačiau užsienio obligacijų savininkams teks mokėti visuomet.
Analitikai pažymi, kad kai kurios Rusijos bendrovės, neturinčios ilgos skolų aptarnavimo istorijos, gali skolintis tik todėl, jog gali tai daryti. Toks trumparegiškumas labai prisidėjo prie Rusijos bankų žlugimo 1998 metais, kai po finansų krizės rublio kursas smarkiai krito. Vienas iš naujausių neprotingo skolinimosi perkaitusioje rinkoje pavyzdys yra Rusijos Nižnij Novgorodo regionas. Regiono vyriausybė 1997 metų rinkos euforijos metu išplatino užsienio valiuta denominuotų obligacijų emisiją ir jau kitais metais paskelbė negalinti aptarnauti šios skolos. Po ilgų mėnesių derybų investuotojai sutiko su naujais obligacijų terminais, tačiau praėjusią savaitę regioną teko gelbėti Rusijos valstybės valdomam taupomajam bankui.
Kol kas būgštavimai dėl skolų grąžinimo nėra itin aktualūs. Per pirmus du šių metų mėnesius, palyginti su atitinkamu praėjusių metų laikotarpiu, naftos eksportas padidėjo 15 proc. Centrinio banko 55 milijardų JAV dolerių vertės atsargos daugybę kartų viršija banko atsargas 10-ąjį praėjusio amžiaus dešimtmetį.
"Rusija laikoma tarsi saugiu prieglobsčiu", - teigia Bostono "Massachusets Finacial", besivystančioms rinkoms paskolinusio 1 milijardą JAV dolerių, finansų valdytojas Markas Dow (Markas Dou), pridurdamas, kad įmonių obligacijas "į savo portfelius įtraukė nemažai JAV fondų".
ELTA
