Iš tarptautinių misijų grįžę Lietuvos kariai retai būna pripažįstami netinkamais tarnybai dėl sveikatos ar psichikos problemų, teigia karo medikas. Vienos rimtesnių ir dažniausiai nustatomų ligų grįžusiesiems - širdies veiklos sutrikimai bei pablogėjusi klausa.
Karo medicinos tarnybos Karių sveikatos priežiūros skyriaus viršininkas, majoras Raimundas Blavieščiūnas BNS sakė, jog 2004-2007 metais Karo medicinos centre buvo patikrinti 1874 tarptautinėse operacijose dalyvavę Lietuvos kariai. Tačiau tik keli, anot jo, buvo pripažinti netinkamais profesinei karo tarnybai.
R.Blavieščiūno pateiktais duomenimis, 2004 metais iš patikrintų 449 karių visiškai sveiki buvo 179, 2005-aisiais iš 432 jokių sveikatos būklės pakitimų nepatyrė 275 kariai, 2006 iš patikrintų 510 karių nepatyrė sveikatos būklės pakitimų 162, 2007 metais iš patikrintų 483 karių visiškai sveiki buvo 150.
Per visus šiuos metus 513 kartus buvo diagnozuotos ūminės - lengvai gydomos ligos, praeinantys sveikatos sutrikimai: peršalimas, ūminės odos ligos, laikinas kraujo tyrimų pablogėjimas. 333 kartus buvo diagnozuotos paūmėjusios ar naujai atsiradusios lėtinės ligos, dažniausiai - klausos pablogėjimas, padidėjęs arterinis kraujospūdis, virškinimo sistemos ligos.
Pasak mediko, rimčiausios iš tarptautinių operacijų kariams nustatytos sveikatos problemos buvo kardiologiniai sutrikimai bei pablogėjusi klausa.
„Nereikia pamiršti, kad žmonių, kurie būtų visiškai, t.y. 100 proc., sveiki yra labai mažai arba beveik nėra. Dažniausiai statistinis „sveikas“ žmogus turi tam tikrų polinkių ligoms. Gyvenimo sąlygų, ritmo pokyčiai, stresas gali sukelti sveikatos sutrikimus ar net ligas“, - pažymėjo ortopedas-traumatologas R.Blavieščiūnas.
KMT atstovo teigimu, nė vienas karys, grįžęs su sveikatos problemomis, iškart po misijos nebuvo siųstas į Karinę medicinos ekspertizės komisiją nustatyti tinkamumo tęsti tarnybą. Visiems turėjusiems sveikatos problemų kariams, anot jo, buvo skirtas arba papildomas ištyrimas ir gydymas, arba tik gydymas, visi kariai buvo siunčiami prevencinei reabilitacijai. Tik keli kariai vėliau buvo pripažinti netinkamais profesinei karo tarnybai.
R.Blavieščiūnas, paklaustas apie psichinės karių sveikatos problemas, teigė, jog buvo nustatyta keletas atvejų, kuomet kariai jautė emocinę įtampą, nerimą, buvo sunku užmigti. Tai buvo kariai patyrę apšaudymą, sprogstamų užtaisų sprogimo pavojų, tačiau tarp jų nebuvo netinkamų tarnybai.
Anot jo, išsiaiškinamos ir kandidatų vykti į misijas šeimyninės aplinkybės ir problemos, kurioms esant kariams bei jų šeimos nariams gali kilti problemų.
Tikrinant sveikatą visiems kariams atliekami bendrieji kraujo ir šlapimo, biocheminiai, lytiniu keliu plintančių ligų tyrimai, daromos elektrokardiogramos, audiogramos, esant reikalui - kiti tyrimai. Psichologinio tikrinimo metu daroma apklausa ir atliekamas klinikinis interviu, įvertinant kario emocinę būseną, polinkį į depresiją, galimą agresyvų elgesį, polinkį alkoholiui ar narkotinėms medžiagoms, galimas miego problemas, o taip pat tarnybos metu patirtus psichiką traumuojančius įvykius, kurie sukėlė arba gali sukelti trauminio streso sutrikimus.
Du iš trijų misiją Afganistane anksčiau laiko panorę nutraukti Lietuvos kariai krašto apsaugos ministro Juozo Oleko įsakymu antradienį buvo pašalinti iš karo tarnybos, dėl vieno - sprendimas bus priimtas vėliau.
Pasak KAM atstovo, norą palikti Afganistaną jie motyvavo „šeimyninėmis aplinkybėmis“.
