Naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė ir Valstybinės darbo inspekcijos kancleris Šarūnas Orlavičius papasakojo, kokių skundų sulaukia Darbo inspekcija ir kokių profesinės sąjungos.
Pone Orlavičiau, kiek dažnai sulaukiate skundų, kur darbuotojai kaltina savo darbdavius išnaudojimu?
Š. Orlavičius: Kalbant apie išnaudojimą, tokių skundų Darbo inspekcija negauna daug. Aišku, gauname kitų įvairių skundų, kaip pažeidžiamas kitos darbuotojų teisės, bet apie išnaudojimą, apie užsieniečių, ukrainiečių išnaudojimą – tikrai negauname daug. Yra vos keli skundai.
O koks čia laikotarpis?
Š. Orlavičius: Šiuo laikotarpiu, ką mes gavome, tai yra vos keli skundai, kurie kalba apie išnaudojimą. Nežinau, kokios to priežastis, nes, jei mes dažnai negauname skundų, tai turbūt reiškia, kad darbuotojai į mus kreipiasi retai.
Kalbant apie ukrainiečius, mes turime savo svetainėje ukrainiečių kalba pateiktą informaciją. Žinau, kad šiuo klausimu aktyviai veikia ir profesinės sąjungos, tai mes skatiname kreiptis, jei kažkas yra blogai. Buvo atvejis, kai už du mėnesius darbo darbuotojas gavo 100 eurų užmokestį, tai to mes tikrai netoleruosime ir tokie darbdaviai tikrai sulauks atsakomybės.
O kaip išnaudojimą apibrėžia pati inspekcija?
Š. Orlavičius: Išnaudojimas – pats griežčiausias pažeidimas, kuris gali būti laikomas ne tik darbo teisės pažeidimu, bet tai gali būti ir baudžiamosios teisės klausimas. Aš galiu pateikti vieną labai paprastą pavyzdį, kuris buvo prieš kelerius metus.
Buvo užsienietis, nepamenu iš kurios šalies, ir šeimininkė, kaip jis ją vadino, užrakindavo jį savo kambaryje ir atrakindavo tik tada, kai reikėdavo gaminti valgyti, nes jis buvo dirbęs azijietiško maisto restorane. Jam griežtai ribojo jo teises, neleisdavo išeiti, tai tokie atvejai yra net Baudžiamojo kodekso atvejai. Tai akivaizdus išnaudojimas.
Ar teisingai suprantu, kad tai opesnė problema užsieniečiams, kurie dirba Lietuvoje, o ne lietuviams dirbantiems čia?
Š. Orlavičius: Lietuviai yra stiprūs žmonės, kurie tikrai drįsta už save pakovoti. Kitas dalykas, lietuviai vienijasi į profesines sąjungas, o profesinės sąjungos dirba ties tuo, kad padėtų savo nariams, darbuotojams.
Pone Ruginiene, kiek darbuotojai lietuviai patiria to išnaudojimo ir kiek jų bijo kreiptis į Darbo inspekciją?
I. Ruginienė: Jie tikrai bijo. Tikriausiai opiausia problema, su kuria mes susiduriame, yra tai, kad, jeigu jie mums išsipasakoja anonimiškai, giliau spręsti problemą bijo nežmoniškai. Taip yra dėl represinių priemonių, kurias gali panaudoti darbdavys.
Mes, kaip profesinės sąjungos, išnaudojimą matome platesne prasme. Pavyzdžiui, paskutiniu metu ateina prašymai iš regionų, regioninių darboviečių, kur darbuotojai prašo pagaliau įvesti 8 valandų darbo dieną. Sulaukus tokio prašymo bandai suprasti, kur yra tikrasis klausimas, nes 8 valandų darbo diena yra įvesta jau prieš 100 metų.
Tai kiek laiko tie žmonės dirba?
I. Ruginienė: Tai reiškia, kad šie žmonės dirba tokiu nežmonišku krūviu, kad jie net neįsivaizduoja, jog mes jau turime 8 valandų darbo dieną. Prie to neigiamai prisideda Darbo kodekse esantis leidimas turėti suminę darbo laiko apskaitą, kada žmogus gali nenormuotai dirbti daug, o darbdavys tuo naudojasi.
Kitas praktinis pavyzdys – darbuotojas ateina pas darbdavį ir prašo didesnio atlyginimo, o darbdavys jam sako, kad skirs naktinę pamainą arba pasiūlys dirbti šventinę, poilsio dieną, nes taip jis galės užsidirbti daugiau. Tai reiškia, kad darbdavys net negalvojo, jog šiuo metu reikėtų kelti darbo užmokestį, jis jam duoda didesnes darbo valandas nepalankiu grafiku, kad žmogus užsidirbtų daugiau.
Tai mes manome, kad tai ir yra išnaudojimas. Nebūtinai žmogus turi gyventi darbo vietoje, negauti valgyti, jam būtų apribotos kitos teisės, patirti psichologinį smurtą. Tokius atvejus mes taip pat traktuojame kaip išnaudojimą.
Visą pokalbį išgirskite vaizdo įraše, esančiame straipsnio pradžioje.
Gaila,kad valdžios neturime,taip ir gyvename "Gerovės Valstybėjė"-šūdinai.
