Aukštojo mokslo „reformatoriai“ padarė viską, kad šviesiausi Lietuvos protai leistųsi į svečias šalis, kur jie yra laukiami. Ne taip, kaip Tėvynėje, rašo „Lietuvos žinios“.
Europos Sąjungos aukštosiose mokyklose afrikiečius, azijiečius ir arabus keičia patraukliomis sąlygomis čia viliojami jauni protai iš naujųjų ES šalių, kartu ir iš Lietuvos. Ten akademinė visuomenė dėl to ploja rankomis, o Lietuvoje elgiamasi atvirkščiai.
Pasak dienraščio, sąlygos studijuoti mūsų šalyje laikomos sunkiomis, todėl vis daugiau jaunų žmonių renkasi kitų šalių aukštąsias mokyklas. Šiuo metu jau baiminamasi, kad dar daugiau jų neteksime, kai nuo kitų metų rugsėjo už mokslą aukštojoje mokykloje studentas turės pakloti 2 – 5 tūkstančius litų – apie tokias studijų kainas yra paskelbusi švietimo ir mokslo ministrė Roma Žakaitienė.
Reformos kritikai pabrėžia, kad studijos Lietuvoje taps dar sunkiau prieinamos neturtingų šeimų vaikams. Jos sumanytojai kaltinami ir tuo, kad reforma drįstama vadinti plėšikišką sumanymą tiesiog surinkti iš studentų pinigus, reikalingus nevykusiai dabartinei aukštojo mokslo sistemai finansuoti, nedrįstant jos iš esmės reformuoti ir nukeliant šią finansavimo naštą nuo valstybės.
Taigi, įsigaliojus tokia tvarkai, jau kitąmet planuojantys gimtojoje šalyje studijuoti jaunuoliai atsidurs svetimšalių padėtyje: turi pinigų – mokėk ir studijuok, neturi – tavęs čia nereikia.
Pasak dienraščio, į universitetą svečiose šalyse Lietuvos jaunuoliai įstoja kur kas lengviau, nei gimtinėje – jį išsirenka tiesiog internete.
„Dar mokykloje nusprendžiau studijuoti ne Lietuvoje. Kai išlaikiau abitūros egzaminus, išvykau į Prancūziją. Universiteto, kuriame galėčiau studijuoti, ieškojau internete. Prancūzijos kultūros centre sužinojau apie įstojimo sąlygas“, - dienraščiui sakė ketverius metus odontologiją Prancūzijoje studijuojanti vilnietė Indrė.
Pasak jos, Prancūzijoje universitetinis mokslas yra nemokamas tiek atvykėliams iš kitų šalių, tiek ir vietiniams. „Tik vieną kartą per metus reikia susimokėti apie 150 eurų, dar maždaug tiek pat kainuoja draudimas. Po metų pagal egzaminų rezultatus kai kurie studentai iškrenta, o likusieji vėl susimoka pusantro šimto eurų ir studijuoja toliau“, - sakė ji.
Indrė minėjo, kad Paryžiaus penktajame universitete diduma studentų yra prancūzai, didžiausią užsieniečių dalį sudaro Maroko, Alžyro, Libano jaunimas.
Pasak Londone studijuojančio Mariaus, kai D. Britanijoje buvo nuspręsta ES piliečiams ir vietos gyventojams suvienodinti mokestį už studijas ir taikyti vienodas sąlygas paskoloms gauti, dėstytojai universitete garsiai džiūgavo, kad sumažės į šalį ne iš ES šalių atvykstančių studentų srautai.
„D. Britanijos ir ES piliečiams studijos universitete kainuoja tiek pat, tik nelygu universitetas. Vidutinė bakalauro studijų kaina – apie 3500 svarų per metus. Ne ES piliečiai už mokslą moka gerokai daugiau – apie 10 tūkst. svarų per metus, ir tikrai ne pačiame geriausiame universitete“, - „Lietuvos žinioms“ sakė Marius.
