Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
× Pranešti klaidą
Tai dar durnesnių už mūsiškius valdovus tik Afrikoj rasi...
ir manau kad 13000lt. anglijoj ir 5000lt lietuvoje nera tas pat. 13000lt. yra "maziau"! nes reiktu pagalvoti ir apie uzdarbius...
apmazes lietuvoj studencioku su tokiom "reformom". nes turtingiausieji ir taip leido savo i uzsienius. dabar vargsai savo nebeleis visai, arba vaziuos i uzsienius kad ir dirbti ir mokytis ten..
kai tokia valdzia ir tokie istatymai ko dar noret... tuoj lietuviu bus mazuma lietuvoj..
apmazes lietuvoj studencioku su tokiom "reformom". nes turtingiausieji ir taip leido savo i uzsienius. dabar vargsai savo nebeleis visai, arba vaziuos i uzsienius kad ir dirbti ir mokytis ten..
kai tokia valdzia ir tokie istatymai ko dar noret... tuoj lietuviu bus mazuma lietuvoj..
MOKAMO MOKSLO PASEKMĖS, TIKSLAI
Antanas Baskas
Socialdemokratų(Kirkilas), konservatorių (Tėvynės sąjunga), Liberalų centro (Zuokas), Liberalų sąjūdžio (Auštrevičius), Pilietininkų (Muntianas), Valstiečių liaudininkų (Prunskienė) partijos 2007 m.birželio 14 d. sutarė padaryti aukštajį mokslą mokamą, nors tai nutariusieji gavo nemokamą išsilavinimą laikais, kai pažangūs studentai gaudavo stipendijas. Dabar pažangus studentas ne tik negaus stipendijos, bet dar turės mokėti.
Mokėti už mokymąsi panašiai tiek, kiek moka daugelis vokiečių šeimų, gaunančių kelis kartus didesnius atlyginimus negu dirbantys Lietuvoje.
Žinoma, Vokietijoje pragyvenimas brangesnis negu Lietuvoje, todėl mokslus baigti Lietuvoje pigiau negu užsienyje ir mokant už mokslą Lietuvoje tiek, kiek jis kainuoja užsienyje, bet užsienyje yra universitetų, už mokymą kuriuose mokėti nereikia ir jų diplomai vertinami aukščiau negu daugelis Lietuvos universitetų diplomų.
Daugelyje užsienio šalių pragyvenimo lygis tiek brangesnis, kad mokslai Lietuvoje atsieina pigiau už juos čia mokant, negu gyvenant ir nemokant už mokslą užsienyje.
Tačiau užsidirbti mokslui ir pragyvenimui užsienyje reikia kelis kartus mažiau laiko negu tam pačiam tikslui Lietuvoje. Todėl daugelis ir neturtingų šeimų atžalų mokosi užsienyje ten studijuodami ir užsidirbdami reikiamus pinigus.
Minėtų partijų reikalavimas mokėti už mokslą padidins sriautą važiuojančių mokytis užsienyje. Nemanau, kad visi minėtų partijų nariai to siekia, bet jų daugumos sudarė partijų vadovybes, sąlygojačias Lietuvos tuštėjimą. Darbo srityje tuštėjimą užpildo kaimynai slavai. Lietuvos universitetų tuštėjimą nėra kuo užpildyti, nes jų kokybę tos pačios partijos taip nusmukdė, kad daugelio specialybių Lietuvos diplomai nevertinami užsienyje. Daugelyje šalių į gerai apmokamą darbą priima tik baigusius prestižinius universitetus. Nei vienas Lietuvos universitetas nepatenka net į pirmųjų penkiašimčių tarpą.
Aukštąjį mokslą į žemąjį jau keli metai smugdo minėtų partijų sutarimas finansuoti universitetus proporcingai studentų skaičiui. Tai reiklius dėstytojus verčia būti nereikliais, nes studentų nubyrėjimas mažina universitetų finansavimą.
Naujame partijų sutarime nors tiesiogiai neįrašyta, bet sutarta, kad gerai besimokančių, tai yra tų, kuriems Konstitucija numato nemokamą mokslą, negali būti daugiau kaip apie trisdešimt procentų. Tai daugumą studentų neskatins siekti neleidžiamo – gero mokymosi. Įvedus mokamą mokymąsi, valstybinis finansavimas išliks ir numatoma, kad jo suma bus artima sumai, kiek visumoje sumokės studentai. Išliekant valstybiniam finansavimui proporcingai studentų skaičiui, apie šešiasdešimt procentų studentų turės būti pažangūs, o apie trisdešimčiai procentų bus leidžiama mokytis labai gerai. Pažangių numatoma daugiau negu gerai besimokančių, kad bankai turėtų daugiau besiskolijančių. Kas gali paneigti, kad partijų sutarimas padaryti mokamą mokslą užsakytas bankų. Savo sutarimu partijos parūpino bankams klientų kelių šimtų milijonų litų paskolų sumai.
Lietuvos ekonomika taip sparčiai augant, tereikėjo vienu procentu padidinti valstybės biudžetą, kad būtų pakankamai lėšų nemokamam kokybiškam mokymui, bet partijų rėmėjai nesutiko sumažinti net procentu savo apetitus turtėti. Ekonomikos augimo vaisiai tenka mažumai, todėl Lietuva pagal daugelį ateitį lemiančių požymių ES uodegoje, tame tarpe ir pagal mokymo kokybę.
Lietuvos universitetų atsilikimą nuo pasaulinio lygio sąlygojo jų finansavimas ne pagal kokybę, bet pagal kiekybę, menkas finansavimas išlaikyti aukšto lygio dėstytojus, jų vertinimas ne pagal dėstymo kokybę, bet pagal mokslinius laipsnius.
Universitetų kokybės pagerinimui būtina iš esmės pakeisti jų vidinį valdymą, jo struktūras ir procedūras, tame tarpe rektoriaus rinkimo, atsakomybės.
Vidinio valdymo kokybės atsilikimas nuo geriausių pasaulio univeritetų garantuoja ir mokymo kokybės atsilikimą, kuris matuojamas mokymo turinio atitikimu pasauliniams stadartams, mokymo būdų įvairove, mokymo technologijų apimtimi, įgalinančia aktyvų ir asmeninį mokymąsi, mokymąsi per internetą.
Pagal daugelio geriausių užsienio universitetų bakalaurų, magistrų programas galima mokytis iš bet kurioje šalyje esančios interneto prieeigos.
Prieš kelis metus buvo atkreiptas dėmesys į šį išūkį Lietuvos universitetams ir kolegijoms, bet jų vidinės valdymo sistemos nejautrios išūkiams, nereaguja į naujas galimybes. Jomis pasinaudoję, deja, ne Lietuvos universitetai ir kolegijos neturi finansinių problemų, jų paslaugų paklausa kasmet auga, duodama ne tik pajamas, bet ir pelnus.
Viena iš tokių paslaugų yra elektroninio mokymosi, mokymo technologijų kūryba ir jų platinimas. Tai mokymo dalykų perprojektavimas įvairiais aktyviais mokymo būdais, jų įgyvendinimo virtualių aplinkų sudarymas ir palaikymas, universitetų ir kolegijų vidinio valdymo perprojektavimas atsiliepiant į informacinių technologijų galimybes.
Viena iš pagrindinių priežaščių, kodėl Lietuvos universitetai ir kolegijos vis labiau atsilieka nuo pasaulinių yra jų vertinimas ne pagal kokybę. Nerenkami duomenys nustatyti kiekvieno universiteto ir kolegijos kiekvienos ruošiamos specialybės kokybę. Lietuvoje visų universitetų diplomo vertė ta pati – aukštasis išsilavinimas.
Daugelyje kitų valstybių universitetų diplomo vertė priklauso nuo universiteto pasaulinio reitingo. Tik aukštai reitinguoto universiteto diplomas suteikia galimybę dirbti valstybinėje įstaigoje, gauti gerai apmokamas pareigas privačiam sektoriuje.
Dešimt geriausių pasaulio universitetų, kurių MBA turi didžiausią naudos ir išlaidų santykį (nauda – tikėtina alga po baigimo, išlaidos – mokestis už mokslą):
1. Kopydo universitetas (Brazilija);
2. Dublino Trinity koledžas (Airija);
3. IMD universitetas (Šveicarija);
4. Lankasterio vadybos mokykla (Didžioji Britanija);
5. Keiptauno universitetas (Pietų Afrika);
6. Kembridžo universitetas (Didžioji Britanija);
7. Nanjango verslo mokykla (Singapūras);
8. Vorviko verslo mokykla (Didžioji Britanija);
9. Birmingemo verslo mokykla (Didžioji Britanija);
10. Bradfordo verslo mokykla (Didžioji Britanija).
Iš dešimtuko geriausių pasaulio universitetų pagal mokymo kokybę, kurių diplomai atveria kelius į aukščiausius pasaulyje atlyginimus, pagal naudos ir išlaidų santykį pirmauja Didžiosios Britanijos Kembridžo universitetas. Vadinasi, jame MBA mokymo kaina mažiausia tarp dešimties geriausių pasaulio universitetų.
Pagal jau kelis metus galiojantį valdančių partijų susitarimą Lietuvos universitetai vertinami pagal studentų skaičių, pagal naują partijų susitarimą – abiturientai nuspręs, kuris universitetas kokybiškesnis. Lietuvos vyriausybė savo negalę vertinti pagal kokybę perleidžia abiturientams. Kai visų Lietuvos universitetų diplomų vertė vienoda, tai dauguma abiturientų stos ten, kur lengviausia gauti diplomą.
Taigi, universitetų žlugdymas ankstesniu partijų sutarimu finansuoti proporcingai studentų skačiui papildomas nauju partijų sutarimu skatinant abiturientus rinktis prasčiausius Lietuvos universitetus, o taip pat mokytis ne Lietuvos universitetuose.
Tuštėjančių universitetų pastatus prichvatizuos. Geriausias rektorius bus tas, kuris greičiasiai ištuštins uniuversitetų pastatus ir saviems parduos pigiausiai.
Kas gali paneigti, kad partijų sutartų reformų tikslai: pasitarnauti bankams ir nekilnojamo turto rykliams kaip visuomet sakant viena, siekiant kita.
Partijos eilinį kartą nesiskaito su žinovų vertinimais. Taip buvo griaunant kolūkius, projektinius gamybinius susivienijimus, naikinant Mokslų akademiją, Ryšių ir informatikos ministeriją. Universitetai ilgiausiai nepasiduoda, nes dar neišmirė dirbantys juose iš idėjos. Nekartą šmaikštauju profesorių tarpe, kad eitų iš universitetų dirbti ten, kur moka kelis kartus daugiau. O jie vis savo, kad nėra kam dėstyti.
Sutarusios partijos padaryti mokslą mokamu, žada iki tada, kada jos nebus valdžioje didinti mokslo finansavimą iki ES vidurkio. Kas joms neleido tai padaryti anksčiau, kas neleidžia dabar. Rėmėjai neleidžia, ar jas valdantieji kompromatu?
Karinių išlaidų didinimui iki dviejų procentų pritarė ir Rytai ir Vakarai, t. y. rytietiškos ir vakarietiškos Lietuvoje registruotos partijos.
Kam naudingas Lietuvos proto nutekėjimas, tam ir tarnauja abiejų krypčių partijos savo politika mokslo atžvilgiu.
Antanas Baskas
Socialdemokratų(Kirkilas), konservatorių (Tėvynės sąjunga), Liberalų centro (Zuokas), Liberalų sąjūdžio (Auštrevičius), Pilietininkų (Muntianas), Valstiečių liaudininkų (Prunskienė) partijos 2007 m.birželio 14 d. sutarė padaryti aukštajį mokslą mokamą, nors tai nutariusieji gavo nemokamą išsilavinimą laikais, kai pažangūs studentai gaudavo stipendijas. Dabar pažangus studentas ne tik negaus stipendijos, bet dar turės mokėti.
Mokėti už mokymąsi panašiai tiek, kiek moka daugelis vokiečių šeimų, gaunančių kelis kartus didesnius atlyginimus negu dirbantys Lietuvoje.
Žinoma, Vokietijoje pragyvenimas brangesnis negu Lietuvoje, todėl mokslus baigti Lietuvoje pigiau negu užsienyje ir mokant už mokslą Lietuvoje tiek, kiek jis kainuoja užsienyje, bet užsienyje yra universitetų, už mokymą kuriuose mokėti nereikia ir jų diplomai vertinami aukščiau negu daugelis Lietuvos universitetų diplomų.
Daugelyje užsienio šalių pragyvenimo lygis tiek brangesnis, kad mokslai Lietuvoje atsieina pigiau už juos čia mokant, negu gyvenant ir nemokant už mokslą užsienyje.
Tačiau užsidirbti mokslui ir pragyvenimui užsienyje reikia kelis kartus mažiau laiko negu tam pačiam tikslui Lietuvoje. Todėl daugelis ir neturtingų šeimų atžalų mokosi užsienyje ten studijuodami ir užsidirbdami reikiamus pinigus.
Minėtų partijų reikalavimas mokėti už mokslą padidins sriautą važiuojančių mokytis užsienyje. Nemanau, kad visi minėtų partijų nariai to siekia, bet jų daugumos sudarė partijų vadovybes, sąlygojačias Lietuvos tuštėjimą. Darbo srityje tuštėjimą užpildo kaimynai slavai. Lietuvos universitetų tuštėjimą nėra kuo užpildyti, nes jų kokybę tos pačios partijos taip nusmukdė, kad daugelio specialybių Lietuvos diplomai nevertinami užsienyje. Daugelyje šalių į gerai apmokamą darbą priima tik baigusius prestižinius universitetus. Nei vienas Lietuvos universitetas nepatenka net į pirmųjų penkiašimčių tarpą.
Aukštąjį mokslą į žemąjį jau keli metai smugdo minėtų partijų sutarimas finansuoti universitetus proporcingai studentų skaičiui. Tai reiklius dėstytojus verčia būti nereikliais, nes studentų nubyrėjimas mažina universitetų finansavimą.
Naujame partijų sutarime nors tiesiogiai neįrašyta, bet sutarta, kad gerai besimokančių, tai yra tų, kuriems Konstitucija numato nemokamą mokslą, negali būti daugiau kaip apie trisdešimt procentų. Tai daugumą studentų neskatins siekti neleidžiamo – gero mokymosi. Įvedus mokamą mokymąsi, valstybinis finansavimas išliks ir numatoma, kad jo suma bus artima sumai, kiek visumoje sumokės studentai. Išliekant valstybiniam finansavimui proporcingai studentų skaičiui, apie šešiasdešimt procentų studentų turės būti pažangūs, o apie trisdešimčiai procentų bus leidžiama mokytis labai gerai. Pažangių numatoma daugiau negu gerai besimokančių, kad bankai turėtų daugiau besiskolijančių. Kas gali paneigti, kad partijų sutarimas padaryti mokamą mokslą užsakytas bankų. Savo sutarimu partijos parūpino bankams klientų kelių šimtų milijonų litų paskolų sumai.
Lietuvos ekonomika taip sparčiai augant, tereikėjo vienu procentu padidinti valstybės biudžetą, kad būtų pakankamai lėšų nemokamam kokybiškam mokymui, bet partijų rėmėjai nesutiko sumažinti net procentu savo apetitus turtėti. Ekonomikos augimo vaisiai tenka mažumai, todėl Lietuva pagal daugelį ateitį lemiančių požymių ES uodegoje, tame tarpe ir pagal mokymo kokybę.
Lietuvos universitetų atsilikimą nuo pasaulinio lygio sąlygojo jų finansavimas ne pagal kokybę, bet pagal kiekybę, menkas finansavimas išlaikyti aukšto lygio dėstytojus, jų vertinimas ne pagal dėstymo kokybę, bet pagal mokslinius laipsnius.
Universitetų kokybės pagerinimui būtina iš esmės pakeisti jų vidinį valdymą, jo struktūras ir procedūras, tame tarpe rektoriaus rinkimo, atsakomybės.
Vidinio valdymo kokybės atsilikimas nuo geriausių pasaulio univeritetų garantuoja ir mokymo kokybės atsilikimą, kuris matuojamas mokymo turinio atitikimu pasauliniams stadartams, mokymo būdų įvairove, mokymo technologijų apimtimi, įgalinančia aktyvų ir asmeninį mokymąsi, mokymąsi per internetą.
Pagal daugelio geriausių užsienio universitetų bakalaurų, magistrų programas galima mokytis iš bet kurioje šalyje esančios interneto prieeigos.
Prieš kelis metus buvo atkreiptas dėmesys į šį išūkį Lietuvos universitetams ir kolegijoms, bet jų vidinės valdymo sistemos nejautrios išūkiams, nereaguja į naujas galimybes. Jomis pasinaudoję, deja, ne Lietuvos universitetai ir kolegijos neturi finansinių problemų, jų paslaugų paklausa kasmet auga, duodama ne tik pajamas, bet ir pelnus.
Viena iš tokių paslaugų yra elektroninio mokymosi, mokymo technologijų kūryba ir jų platinimas. Tai mokymo dalykų perprojektavimas įvairiais aktyviais mokymo būdais, jų įgyvendinimo virtualių aplinkų sudarymas ir palaikymas, universitetų ir kolegijų vidinio valdymo perprojektavimas atsiliepiant į informacinių technologijų galimybes.
Viena iš pagrindinių priežaščių, kodėl Lietuvos universitetai ir kolegijos vis labiau atsilieka nuo pasaulinių yra jų vertinimas ne pagal kokybę. Nerenkami duomenys nustatyti kiekvieno universiteto ir kolegijos kiekvienos ruošiamos specialybės kokybę. Lietuvoje visų universitetų diplomo vertė ta pati – aukštasis išsilavinimas.
Daugelyje kitų valstybių universitetų diplomo vertė priklauso nuo universiteto pasaulinio reitingo. Tik aukštai reitinguoto universiteto diplomas suteikia galimybę dirbti valstybinėje įstaigoje, gauti gerai apmokamas pareigas privačiam sektoriuje.
Dešimt geriausių pasaulio universitetų, kurių MBA turi didžiausią naudos ir išlaidų santykį (nauda – tikėtina alga po baigimo, išlaidos – mokestis už mokslą):
1. Kopydo universitetas (Brazilija);
2. Dublino Trinity koledžas (Airija);
3. IMD universitetas (Šveicarija);
4. Lankasterio vadybos mokykla (Didžioji Britanija);
5. Keiptauno universitetas (Pietų Afrika);
6. Kembridžo universitetas (Didžioji Britanija);
7. Nanjango verslo mokykla (Singapūras);
8. Vorviko verslo mokykla (Didžioji Britanija);
9. Birmingemo verslo mokykla (Didžioji Britanija);
10. Bradfordo verslo mokykla (Didžioji Britanija).
Iš dešimtuko geriausių pasaulio universitetų pagal mokymo kokybę, kurių diplomai atveria kelius į aukščiausius pasaulyje atlyginimus, pagal naudos ir išlaidų santykį pirmauja Didžiosios Britanijos Kembridžo universitetas. Vadinasi, jame MBA mokymo kaina mažiausia tarp dešimties geriausių pasaulio universitetų.
Pagal jau kelis metus galiojantį valdančių partijų susitarimą Lietuvos universitetai vertinami pagal studentų skaičių, pagal naują partijų susitarimą – abiturientai nuspręs, kuris universitetas kokybiškesnis. Lietuvos vyriausybė savo negalę vertinti pagal kokybę perleidžia abiturientams. Kai visų Lietuvos universitetų diplomų vertė vienoda, tai dauguma abiturientų stos ten, kur lengviausia gauti diplomą.
Taigi, universitetų žlugdymas ankstesniu partijų sutarimu finansuoti proporcingai studentų skačiui papildomas nauju partijų sutarimu skatinant abiturientus rinktis prasčiausius Lietuvos universitetus, o taip pat mokytis ne Lietuvos universitetuose.
Tuštėjančių universitetų pastatus prichvatizuos. Geriausias rektorius bus tas, kuris greičiasiai ištuštins uniuversitetų pastatus ir saviems parduos pigiausiai.
Kas gali paneigti, kad partijų sutartų reformų tikslai: pasitarnauti bankams ir nekilnojamo turto rykliams kaip visuomet sakant viena, siekiant kita.
Partijos eilinį kartą nesiskaito su žinovų vertinimais. Taip buvo griaunant kolūkius, projektinius gamybinius susivienijimus, naikinant Mokslų akademiją, Ryšių ir informatikos ministeriją. Universitetai ilgiausiai nepasiduoda, nes dar neišmirė dirbantys juose iš idėjos. Nekartą šmaikštauju profesorių tarpe, kad eitų iš universitetų dirbti ten, kur moka kelis kartus daugiau. O jie vis savo, kad nėra kam dėstyti.
Sutarusios partijos padaryti mokslą mokamu, žada iki tada, kada jos nebus valdžioje didinti mokslo finansavimą iki ES vidurkio. Kas joms neleido tai padaryti anksčiau, kas neleidžia dabar. Rėmėjai neleidžia, ar jas valdantieji kompromatu?
Karinių išlaidų didinimui iki dviejų procentų pritarė ir Rytai ir Vakarai, t. y. rytietiškos ir vakarietiškos Lietuvoje registruotos partijos.
Kam naudingas Lietuvos proto nutekėjimas, tam ir tarnauja abiejų krypčių partijos savo politika mokslo atžvilgiu.
Zilvinai tu tikriausiai baigei mokslus ir dabar esi pedagogas dirbantis uz pusantro minimumo,darbo praktikoje maciau baigusiu aukstuosius studentus atejusius dirbti i verslo sriti dideleje imoneje ir ka manai is 5 4 neistveria net bandomojo laikotarpio, patruksta galima sakyti lygioje vietoje ir ka gali pasakyti i tai,lietuvoje mokslas neturi nieko bendro su praktiniu darbu, tai uz ka tie tukstanciai
Jei esi lochas, nemoki uz save pastovet, smaukais ant kiekvieno kampo, taip istikryju lietvoj blogai...
Tai kad as studijavau uz dyka paskutinius du metus britanijoje. Nieko nereikejo moket + gavau 1500 svaru stipendija kurios nereikia grazint :) Viskas ko reikejo tai tik patvirtinimo kad abieju tevu pajamos nevirsija 100000 litu permetus ir viskas. Siais metais kai kaina isaugo dvigubai tikriausiai teks puse sumos moket bet cia ne problema net uzdirbant minimuma. Uztenka pinigu ant studiju buto ir maisto. Kai prisimenu kaip lietuvoj studijavau net plaukai pasisiausia. Jei anglu kalba moki studijos tikrai nera per sunkiausios cia o didziausias pliusas kad bakalaura baigi per 3 metus o magistra - dar vienus pasimokes.
apmokamas mokslas kerta darbininku vaikam visi zinom kad algos lietuvoje maziausios europoje ir kad paprasti zmones neisgales isleisti vaiku i mokslus o apmokama moksla sugalvojo tam kad lietuvoje butu kuo maziau mastanciu pilieciu juk mazarasciais yra lengviau manipuliuot tad patariu gabiems darbininku vaikams vaziuokit mokytis i uzsieni nes lietuvoje jums mokytis valdanti mafija neleis ji matosi tuo nesuinterasuota
Tik nereikia demagogijos, pns. Vutautai. Shevelniai tarioant, shnekat vejus! Pats buvau 2 kartus (pagal Earsmus ir Baltic Swiss Net) programas magistraturoje ir doktoranturoje ishavzhiaves pastudijuot i uzhsieni (Austrija ir Shveicarija) ir gyvenau ju bendrabuchiuose. Patikekit nera jie ten jau labai kazhkas tokio kuo skirtusi nuo lietuvishkiu (tvirtinu tai nes gyvenau ir Sauletekio barakuose). Taip, komforto shiek teik daugiau, bet keik buvau dabartiniiuose Studentu barakuose, tai ten situacija keichiasi labai igera puse.
Kitas dalykas del straipsnyje minimo mokescjio uzh moksla.... Straipsnyje rashoma, kad Britanijoj reikia paklot 12 390Lt. per metus. Tai kas chia tokio, kad Lietuvoje reikes susimoket 2000-5000Lt? Kaip jus isivaizduojate galima motyvuot aukshtuju mokyklu destytojus, kad jie liktu mokyt visokiems raimondeliams, kurie net nemotyvuot mokytis? Kai reiks moket uzh moksla tai , 1.atsiras ir mastymas ka ir kur geriau rinktis studijuoti o neit iten kur isitrinsiu. 2. Galbut padides ir destytoju algos ir taip padides pati destymo kokybe, nes dabar daugumas destytoju dirba tik ish "gryno entuziazmo ir pasishventimo", o pagrindinius pinigus pragyvenimui uzhkalineja kitur.
Kitas dalykas del straipsnyje minimo mokescjio uzh moksla.... Straipsnyje rashoma, kad Britanijoj reikia paklot 12 390Lt. per metus. Tai kas chia tokio, kad Lietuvoje reikes susimoket 2000-5000Lt? Kaip jus isivaizduojate galima motyvuot aukshtuju mokyklu destytojus, kad jie liktu mokyt visokiems raimondeliams, kurie net nemotyvuot mokytis? Kai reiks moket uzh moksla tai , 1.atsiras ir mastymas ka ir kur geriau rinktis studijuoti o neit iten kur isitrinsiu. 2. Galbut padides ir destytoju algos ir taip padides pati destymo kokybe, nes dabar daugumas destytoju dirba tik ish "gryno entuziazmo ir pasishventimo", o pagrindinius pinigus pragyvenimui uzhkalineja kitur.
Kokios salygo mokslui Lietuvoje ,vos tik įeini į mokyklą pasijunti kaip rūsyje,bendrabučiai skylės visiškos ,mokoma iš 50m senumo knygų,o moki tūstancius ,jau geriau nusipirkt ta diploma už tuos pinigus ir negaišiu laiko,netraumuosiu savo pasamonės tokiom nesamonėm.
Užsienyje universitetus baigė trys kolegos ,parode foto video kaip jie ten gyveno mokėsi net nėra ką lyginti,vien bendrabučiai kaip pas mus trijų žvaigždučių viešbučiai už kuriuos mokėt nereikia.
Mieli Abiturientai jei esate protingi važiuokite nedvejodami ten labai gerbia Lietuvos studentus ir tris kartus pigiau,sėkmės
Užsienyje universitetus baigė trys kolegos ,parode foto video kaip jie ten gyveno mokėsi net nėra ką lyginti,vien bendrabučiai kaip pas mus trijų žvaigždučių viešbučiai už kuriuos mokėt nereikia.
Mieli Abiturientai jei esate protingi važiuokite nedvejodami ten labai gerbia Lietuvos studentus ir tris kartus pigiau,sėkmės
REKLAMA
REKLAMA
Iš Lietuvos grobstomi šviesūs protai