Man atrodo visai teisingas ir gražus dviratininko sprendimas - šeima yra svarbiausias dalykas, o lenktynės yra tik darbas - tuo tas poelgis kilnesnis, kuo aukščiau klasifikacijoje būdamas jis taip pasielgė. Šiaip tai jau kelintas R. Hunterio žmogiškas poelgis, kuris verčia atkreipti dėmesį į šį Pietų afrikos sportininką kaip į asmenybę (seniau jis davė didelę sumą pinigų savo pažįstamo, kito Pietų afrikos dviratiniko kraujagyslių operacijai, kuri, deja, neišgelbėjo jauno sportininko gyvybės). Tokie poelgiai gražiai charakterizuoja asmenybę. Palyginkime kaip charakterizuoja R. Ricco jo poelgis nuraukti santykius su savo daruge, jų vaiko motina, kai jos dopingo testas buvo teigimas (CERA) - juk pats R. Ricco vartojo tuos pačius draudžiamus preparatus ir buvo diskvalifikuotas - tai rodo nesveiką ir nenumaldomą egoizmą (tiesa, mes negalime jo suprasti, nes nesame jo vietoje, bet turint tiek daug spaudos dėmesio, tokius poelgius reikėtų detaliau paaiškinti) - betn jau tosk susidaro įspūdis.