Karolina STAŽYTĖ
Dominavęs viso ralio metu, "Ladoga Trophy 2013" keturračių ATV Open klasėje triumfavo tauragiškio Mindaugo Lelio ir vilniečio Dariaus Krasausko duetas. Saimono Liekio asmeninio archyvo nuotrauka Pirmosiomis birželio dienomis grįžę iš žymiausių planetoje bekelės lenktynių aplink didžiausią Europos ežerą Ladogą, visureigių klubo „4x4 Tauragė“ nariai su savimi parsivežė ne tik neišdildomų įspūdžių, bet ir trofėjų. Palikęs už nugaros visus konkurentus, tauragiškio Mindaugo Lelio ir vilniečio Dariaus Krasausko keturračių ekipažas „Ladoga Trophy 2013“ lenktynių ATV Open klasės trasą įveikė pirmas. Neliko nepastebėti ir turistinėje klasėje dviem visureigiais lenktyniavę tauragiškiai. Ilgai pretendavę į prizininkų gretas, jie finišavo dvylikti bei trylikti. Koją, anot vieną visureigių vairavusio tauragiškio Antano Venckaus, pakišo organizatorių įvelta klaida matematinėje užduotyje. Tačiau nusivylimo jausmas dėl nelaimėtų varžybų paskendo kitų potyrių jūroje. „Į Ladogą vykstama ieškoti nuotykių“, – tikrąjį išvykos tikslą pabrėžė A.Venckus. Viršijo išsikeltus tikslus
Prisėdus pokalbiui su vietoje nenustygstančiu ir nuolat iššūkių ieškančiu A.Venckumi galvoje ėmė suktis jo paties pasakyti žodžiai prieš pat išvykstant į Ladogos lenktynes.
– Važiuojame ne laimėti, o kovoti, – tuomet kukliai teigė jis.
Tačiau lietuviškas kuklumas netrunka virsti užsispyrimu ir ryžtu. Ryžtu pasirodyti kuo geriau.
– Prisipažinsiu, tauragiškių ekipažai buvo vieni stipriausių Ladogoje. Tai įrodė keturračių vairuotojai. Gaila, iki galo to įrodyti nepavyko mums, sėdėjusiems prie visureigių vairo. Viskas klostėsi sklandžiai. Vieną po kito etapus įveikdavome pirmi arba antri. Tačiau nelemta organizatorių klaida nulėmė galutinę mūsų rikiuotę. Jų požiūris aiškus – atvažiuok į lenktynes, apžiūrėk nuostabią, mažai civilizacijos paliestą gamtą ir ieškok to, ką reikia rasti. Manau, lietuviai tokį renginį suorganizuotų penkiskart geriau, – teigė A.Venckus. Nugalėtoją lemia ne greitis
Turistinė klasė, anot A.Venckaus, nėra jau tokia „sportinė“ – ji labiau pažintinė.
– Kadangi esu lenktyniavęs sportinėje kategorijoje, turistinė man priminė įspūdžių kupinas atostogas. Joje mažiau adrenalino, mažiau sportinių rungčių ar greičio ruožų. Net nėra laiko normų. Svarbiausia išspręsti užduotį, rinkti taškus ir rasti kitos stovyklos vietą, – pasirinktą lenktynių klasę apibūdino pašnekovas.
Iš viso prie starto linijos stojo 60 ekstremaliam turistiniam žygiui pasiruošusių visureigių. Kasdien iš ryto kiekvienam ekipažui būdavo duodama užduotis, kurią išsprendęs jis sužinodavo, kur link turi sukti savo mašinos vairą. Kaip pasieksi reikiamą tašką – jau tavo problema. Gali važiuoti miškais, gali pelkėmis, gali tiesiai ar per aplinkui. Už greitį daug svarbesnis yra tikslumas. Varžomasi, kaip teigė A.Venckus, labiau su gamtos pateiktomis kliūtimis, o ne konkurentais.
– Tai tikras ištvermės ir įgūdžių egzaminas. Išsprendęs matematinę ar gramatinę užduotį, gauni ilgumos ir platumos koordinates. Užduotys juk rusų kalba, parengtos 11–12 klasių mokytojo. Pavyzdžiui, pernai buvo pateikta matematinė formulė su dviguba šaknimi. Tad į lenktynes turi leistis su itin galvotu žmogumi. Ir dar tokiu, kuris išmanytų rusų kalbą. Neįsivaizduoju, kaip su formulėmis susitvarkė kokie suomiai. Matyt, nesuprasdami kalbos, tiesiog spėliodavo ir klaidžiodavo, – su protui mestais iššūkiais supažindino tauragiškis lenktynininkas. Suapvalinę 5,4 gauname 6?
Prakalbęs apie užduotis, A.Venckus prisiminė ir tą, lemtingąją.
– Išsprendėme formulę ir gavome skaičių 5,4. Pagal visiems žinomas taisykles suapvalinome iki 5. Tačiau nuvykę į vietą supratome, kad esame ne ten. Pasirodo, turėjome suapvalinti iki 6. Skirtumas matuojant atstumu – 50 kilometrų. Kol susigaudėme, kad formulėje klaida, praradome dešimt pozicijų. Toks organizatorių požiūris: neradai iškart, rasi antrą arba trečią dieną, – teigė A.Venckus.
Anot jo, Ladogos apylinkės kasmet po truputėlį keičiasi. Į gera keičiasi, pasak A.Venckaus, ir visos Rusijos keliai. Ypač vyras gyrė apvažiavimą aplink Sankt Peterburgą.
– Lenktynių metu pravažiavome nemažai kaimukų. Atrodo, kad ten vien moteriškės begyvena. Vandenį vietiniai geria pasisėmę iš šaltinio, tiksliau, pelkės. Tas šaltinis toks, kad pas mus lauko tualetai geriau atrodo. Nemačiau nė vieno šulinio. Anksčiau Ladogos apylinkėse nebūdavo ir žoliapjovių. Jas atstodavo karvės. Daug ten suomiškos kultūros akmeninių pastatų liekanų: gamyklos, užtvankos, nameliai, malūnai, elektrinės. Kaip vaiduokliai stovi, menantys klestėjimo laikus prieš Antrąjį pasaulinį karą. Po jo teritorija perėjo Rusijos žinion. Nemažai užduočių sprendimų buvo paslėpta ir išlikusiuose kariniuose drotuose (bunkeriuose – aut. past.). Pavyzdžiui, liepdavo išsiaiškinti, ko ginkluotėje trūksta. Arba suskaičiuoti visus viduje rastus ginklus. Beje, ten gali sutikti ir meškų, – tai, ką išvydo pro visureigio langą, pasakojo pašnekovas. Atrado rojaus kampelį
„Ladoga trophy“ – tikriausiai pačios sudėtingiausios bekelės lenktynės pasaulyje. Ar pasileidus nuo starto linijos lieka laiko poilsiui? Ar jo užtenka?
– Vieną dieną netikėtai užsukome į nerealaus grožio gamtos kampelį. Jame per metus gal tik keletas žmonių apsilanko. Jokių privažiuojamų kelių – įmanoma tik laiveliu atplaukti ar pėsčiomis ateiti. Kaip jį radome? Pustrečios valandos „laipiojome“ visureigiais per kalvas ir staiga atsidūrėme pusiasalyje. Ant uolos – medinė trobelė, pušelės. O kiek tolėliau – mėnuliuko formos vidinis ežerėlis. Vanduo skaidrus skaidrus – pasisemi ir geri. Visiškai žmogaus nepaliesta gamta. Ištiesę kojas prieš saulutę, atrastame rojaus kampelyje praleidome gal penkias valandas ir niekur nebenorėjome važiuoti. Ladogos ežero vanduo tuo metu tesiekė 4 laipsnius šilumos, o to ežerėlio – 17! – labiausiai atmintin įstrigusiu prisiminimu pasidalijo tauragiškis.
Kasdien ekipažas įveikdavo apie 400 km. Vis kitoje stovykloje įsikurdavo tik vėlai vakare. Po dieną patirtų nuotykių išvaduodavo šiltas bendravimas prie laužo šviesos. Dominavo viso ralio metu
Neužmiršti A.Venckaus pasakojime liko ir 1400 km aplink Ladogos ežerą įveikę bei keturračių klasėje nugalėję M.Lelys ir D.Krasauskas.
– Tai buvo rimto lygio sportinės varžybos. Labai sunkios. Paskutinius etapus kažin ar ir aš būčiau įveikęs. Para neperstojamo važiavimo, netgi išsileidusiomis padangomis. Vienu metu net ratlankių nebesimatė. Daug ir įvairiausių greičio ruožų. Kiek žinau, vaikinai dominavo beveik visą laiką. Persvara siekė net keletą valandų. Nelaimėjo jie tik važiuodami per kopas, – tauragiškio M.Lelio ir jo partnerio pasiekimais džiaugėsi A.Venckus.
Išties, Mindaugo ir Dariaus duetas ryškia persvara nugalėjo aštuonis iš devynių etapų. Ir tik penktajame sugedus technikai iš dvylikos porų finišą jie pasiekė ketvirti. Lietuviai sugebėjo nugalėti net septintajame etape, kuriame, pavėlavę į startą, pelnė kelių dešimčių minučių baudą.
