Į ligonines patekę pacientai dažnokai verčiami sumokėti už tvarsliavą ar kitas elementarias paslaugas. Politikai sako esą bejėgiai tai sustabdyti. Be to, kyla ginčų dėl dešimčių milijonų litų, kurie kažkur taupomi ar investuojami. Balsas.lt aiškinasi, ar čia tie patys litai, kurių trūksta ligoniams ar kokie kiti?
Milijonai ne ligoniams?
Suma, apie kurią kalba skandalo iniciatoriai, įspūdinga – 23 milijonai litų. Kai poliklinikoje jūsų prašo susimokėti už kraujo tyrimo adatą ar vaikų ligoninės viename skyriuje už peršalusiam vaikui skiriamą tabletę nuo kitam skyriui priskirtos ligos – nėra juokinga. Sakoma, kad valdžia neduoda pakankamai pinigų gydymui. Niekas ir niekada nepasakys, kad pinigų yra, bet jie investuojami bankuose ar į vertybinius popierius. Bet ar taip nebūna?
Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) atstovai teigia, kad 2010 metais Klaipėdos Jūrininkų ligoninės (KJL) 2010 metais metinė sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis buvo 70 milijonų litų. Kiti finansavimo šaltiniai, kaip patvirtino SAM – apie 12 milijonų litų. Ligoninė irgi labai neprasta – vakarinėje Lietuvos dalyje – pagrindinė, nes daugumos paslaugų čia neteikia niekas kitas.
Po „Snoro“ bankroto prasidėję kalbos apie šalies ligoninių banke prarastus milijonus sukėlė aistras ir ginčus. Viešojon erdvėn ir į įvairių institucijų akiratin pateko informacija, kad KJL 2011 metais vienu metu esą net 8-iuose bankuose turėjo 20 skirtingų sutarčių, kurių bendra suma buvo 23 milijonai litų. Minimi bankų pavadinimai: „Snoras”, „Medicinos“, „Šiaulių“, „NordLB“, „Swedbank“, „Citadelė“, „Danske“, „Ūkio“. Einamoji sąskaita esą buvo ir SEB banke. Sutarčių su bankais kopijas, kurių dalį jau skelbė žiniasklaida, redakcija gavo.
Ligoninė aiškina, kad taip gydymo įstaiga keletą metų taupė tam, kad įsigytų medicininės įrangos bei suremontuotų patalpas ir kitiems darbams, nes niekada negali būti tikras dėl stabilaus finansavimo. Faktas, kad Klaipėdos jūrininkų ligoninė 2012 metų pradžiai turėjo 7,5 milijono: 6 milijonai indėlių „Snoro” banke ir 1,5 milijono „Medicinos” banke.
Balsas.lt turima ir iš dalies jau viešojoje erdvėje skelbta informacija rodo, kad tai gali būti tiesa kalbant apie 2012 metų pradžią, tačiau tai yra vargu ar tiesa, kalbant apie 2011 metų pabaigą, kai vien tik KJL indėlių sąskaitose buvo 23 milijonai litų.
Abejonės iš šalies
Jungtinėje Karalystėje dirbąs kardiologas Audrius Šimaitis, šiuo klausimu pirmasis apeliavęs į Lietuvos institucijas, teigia: „Bet kuriuo atveju 23 milijonai yra labai didelė suma. Tai sudaro apie trečdalį metinės ligoninės (Klaipėdos jūrininkų, – „Balsas.lt) apyvartos. Galima būtų paklausti bet kokios privačios įmonės: ar mažiausiai vieno trečdalio apyvartos lėšų įšaldymas banke yra ūkiškumo pavyzdys? O gal kaip tik atvirkščiai – neūkiškumo? Mano manymu, nė viena gerai ir efektyviai besitvarkanti įmonė negalėtų sau leisti banko sąskaitose įšaldyti mažiausiai trečdalio apyvartos.
Dėl to galėjo nukentėti arba pacientai, negavę pakankamai gerų paslaugų arba nebuvo atlikta tyrimų, kurie galėjo būti atlikti laiku įsigijus aparatūrą, arba galėjo nukentėti verslo įmonės, kurioms galėjo būti vilkinami mokėjimai, arba ligoninės kolektyvas, kuriems nebuvo gerinamos darbo sąlygos arba tie procesai vilkinami. Į šiuos klausimus gali atsakyti tik su sveikatos priežiūros įstaigomis nesusijusi institucija, atlikusi objektyvų ir išsamų tyrimą. Man apskritai keistas atrodo ir Seimo sveikatos reikalų komiteto, ir ministerijos pareigūnų elgesys 23 milijonų akivaizdoje“, – prideda jis.
Politinė priežiūra trypčioja
Ankstesnis SAM vadovas, Liberalų ir Centro Sąjungos narys Algis Čaplikas yra triukšmavęs, kad pinigai pirmiausiai reikalingi pacientų aktualioms reikmėms, tačiau kitas jo partietis – Raimondas Šukys – neskuba su išvadomis. Oficiali sveikatos apsaugos ministerijos pozicija yra paprasta. „Sveikatos priežiūros įstaigos turi viešosios įstaigos statusą. Tai reiškia, kad priešingai negu biudžetinės įstaigos, lėšas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto jos gauna kaip apmokėjimą už pacientams per atitinkamą praėjusį laikotarpį suteiktas konkrečias sveikatos priežiūros paslaugas. Laisvas lėšas įstaigos skatinamos naudoti arba investuoti pačiu efektyviausiu ir taupiausiu būdu“, – sakoma SAM viceministrės Janinos Kumpienės atsakyme.
Vida Marija Čigrėjienė, Seimo Sveiktos reikalų komiteto narė, gydytoja irgi teigia nematanti jokios problemos. „Mes menkai svarstėme (komitete – red. pat.), ten dar turi išsiaiškinti. Mes tik gavome informaciją, atsiuntė tuos sertifikatus“, – Balsas.lt sakė Seimo Sveiktos reikalų komiteto narė Vida Marija Čigrėjienė, paprašyta prisiminti posėdį, kuriame buvo svarstomi Klaipėdos jūrininkų ligoninės reikalai.
Paprašyta pasidalinti mintimis, iš kur ligoninėje gali susidaryti tokios sumos, kai nuolat guodžiamasi, kad medicinai skiriama per mažai lėšų, ji sakė:
„Jeigu jie paslaugų atlieka pakankamą skaičių, ligonių kasos (VLK, TLK – teritorinė ligonių kasa – red. past.) finansavo, be to, anksčiau sunkmečiu balas buvo sumažintas, o vėliau vėl padidintas, tai ir susitaupė, kai balą atstatė. (...) Mes reguliavom balą specialiai, kai atėjo krizė, sumažinom balą. Vienas balas prilygsta vienam litui, tai sumažino balą, net 0,82 buvo, kai pradėjo kauptis lėšos truputį padidino – iki 0,89, mes nuolat kontroliavom – sveikatos komitetas su ministerija ir dėl to nepatyrėme žalos ir vyriausybė neturėjo dėl sveikatos apsaugos kažkokių ypatingų priemonių priimti. Kai balą pakėlė, automatiškai gavosi lėšų, kiekviena ligoninė turėjo. Jeigu kuri turėjo skolų, tai padengė skolas“, – aiškino ji, kaip ligoninėje galėjo susidaryti įspūdingos sumos.
,,Jūs manote, kad kitose ligoninėse nėra sutaupytų lėšų? Visose yra,“ – sakė V. M. Čigrėjienė, paklausta, kas gali lemti, kad viena ligoninė galėjo turėti tokią didelę sumą laisvų pinigų.
,,Man atrodo, jeigu vyr. gydytojas yra geras ūkininkas, kodėl negalėtų. Kartais jie susitaupo ir perka aparatūrą. Jeigu taupoma ligoninėje ir pašaliniams dalykams neišleidžiama, matyt galima susitaupyti. Bet čia turi auditas panagrinėti. Jeigu ligoninė turim pinigų, man atrodo, neblogas dalykas. Ten ir algos didelės gydytojų. Tai labai gerai. Aš norėčiau, atvirai šnekant, pas tokį darbdavį dirbti, kur būtų naujausia aparatūra, kur būtų teikiamos viso paslaugos ir atlyginimas būtų geras“, – kalbėjo V.M.Čigrėjienė.
Jos teigimu, įstatymas neapibūdina, kiek pinigų ligoninė gali laikyti, o sukauptas rezervas gali pagelbėti kritinėje situacijoje.
„Lai klesti ta ligoninė, modernizuoja viską. Jeigu jie modernizavo viską ir sutaupė, tai gerai, aš taip manau. O ką daryti, kai kritiniai atvejai? Pavyzdžiui, Ligonių kasa (VLK) nesumoka – tai turi nutrūkti ligonių gydymas? Neturi nutrūkti. Ir galės panaudoti. Aš į tai žiūriu iš ūkinės pusės“.
Ūkiškumas keistas
Visgi, kaip pastebi kritikai, susidaro gan keistas įspūdis. Ministerija imasi veiksmų tik tada, kai faktai yra paviešinami spaudoje.
„Mano požiūriu tai yra itin nebrandžios ir nevalstybiškai mąstančios institucijos elgesys. Jei tie faktai nebūtų iškilę į viešumą, tai jokių patikrinimų ar Vidaus auditų nebūtų buvę. Sveikatos apsaugos ministerija, kaip institucija, o ne žiniasklaida turi žengti tokių procesų priešakyje“, – pastebi jau minėtas A. Šimaitis.
Jis kritikuoja ir požiūrį į investicijas. „Ponios M. Čigrijienės pozicija yra keista: visų pirma reikia labai smulkiai išsiaiškinti faktus – iš kokių lėšų ir kaip susikaupė tos lėšos, ir tik po to kalbėti apie ūkiškumą. Jei, anot M. Čigrijienės, tai yra geros ūkiškumo pavyzdys, kodėl tai buvo slepiama? Jei tai geras pavyzdys, tai reikėjo kuo plačiau apie tai kalbėti ir rekomenduoti kitiems taip elgtis. Jei tai tikrai geras pavyzdys, kodėl taip buvo skubama staiga tuos pinigus išleisti – reikėjo pinigus kaupti ir toliau.
Kas dėl magnetinio rezonanso, tai aparatūros pirkimas yra vienas iš mėgstamiausių vyr. gydytojų užsiėmimų. Aparatūros Lietuvoje pripirkta tiek, kad net Pasaulino banko ekspertai savo ataskaitoje 2009 metais stebėjosi, kad pagal sveikatos apsaugos finansavimą ir pragyvenimo lygį Lietuva aparatūros turi neproporcingai daug“, – aiškina medikas.
Taupymas ar verslas?
Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininko pavaduotoja Agnė Bilotaitė, išvardijusi visus kreipimusis į institucijas, komentavo: „Tai, kad tokia stipri ligoninė, teikianti aukščiausio lygio kardiologijos ir kitas paslaugas, nuskambėjo neigiamame kontekste, tikrai neprideda pasitikėjimo sveikatos apsauga. Tačiau neskubėčiau vertinti ir teisti. Stebina tik tai, kad mokesčių mokėtojų pinigais išlaikoma įstaiga sugeba prikaupti dešimtis milijonų litų, kuriuos toliau augina indėliuose. Natūraliai kyla klausimas, ar netaupoma pinigų, kurie skirti diagnostinei įrangai, patalpų renovacijai, vaistams, kitoms priemonėms įsigyti, ar ne dėl to paskui girdime žmonių skundus, kad tenka primokėti už vaistus, už chirurgų pirštines ar kitas vienkartines priemones, kurios finansuojamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF)“, – teigė ji.
A.Bilotaitė primena, kad ligoninė pavaldi Sveikatos apsaugos ministerijai, kuri turėtų užtikrinti, kad įstaigoje būtų kuo greičiau atliktas išsamus auditas ir išsiaiškinta, kokia tų milijoninių sumų kilmė, ar teisėtai tais pinigais buvo disponuojama. „Mano žiniomis, šiuo metu toks auditas yra atliekamas. Pastaruoju metu ministerijos veikla man kėlė rimtų abejonių dėl skaidrumo, todėl žadu kreiptis į STT, kad atliktų ministerijos veiklos antikorupcinį vertinimą“, – prieš kelias dienas aiškino politikė.
STT, kaip primena A. Bilotaitė, jau atlieka tyrimą dėl šios situacijos. „Taip pat šiomis dienomis ligoninėje atliekamas vidaus auditas. Kyla abejonių dėl pačios ministerijos ir jos veiksmų, nes mano nuomone, ministerija turėjo būti informuota, žinoti situaciją, ir tai, kad ji arba nesiėmė veiksmų, ar buvo kaip nors su tuo susijusi – manau, einama link to, kad anksčiau ar vėliau reikės atlikti įvertinimą. Nes kaip matome, tai ne vienintelis atvejis, matosi sisteminės sveikatos apsaugos sistemos problemos. Dabar, kai pradėtas ikiteisminis tyrimas, komisija nebeturi galimybių kištis, ir lauksime rezultatų.
Dėl šio atvejo (Klaipėdos jūrininkų ligoninės – red. past.) mūsų komisija yra išsiuntusi paklausimą Sveikatos apsaugos ministerijai, bet dar nesulaukėme atsakymo“, – prieš kelias dienas teigė ji.
Ligoninė nesijaučia kalta
Klaipėdos KJL ligoninės vadovas Jonas Sąlyga teigia, jog jokių SAM specialiųjų (ar kitokių fondų) lėšų, kurios galėtų būti panaudotos pacientų gydymui ir ligoninės reikmėms, nebuvo. „Čia minimos mūsų pačių uždirbtos lėšos už suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas, lėšos už mokamas paslaugas, atliekant jūrininkų privalomus sveikatos tikrinimus. Kadangi Klaipėdos jūrininkų ligoninėje gydosi pacientai iš visos Lietuvos, todėl finansavimas už suteiktas paslaugas gaunamas iš visų Lietuvos teritorinių ligonių kasų. Daugiausia pacientų gydosi iš Klaipėdos regiono, todėl pajamos iš Klaipėdos teritorinės ligonių kasų sudaro didžiausią dalį – apie 76 proc.
Be to, vadovybės posėdžio metu buvo priimtas sprendimas indėlius dėti į tuos bankus, kurie siūlys didžiausias palūkanas. Didžiausias palūkanas tuo metu siūlė „Snoro“ bankas, todėl su juo ir buvo pasirašytos dvi sutartys – dėl 2 mln. ir 3 mln. litų indėlių sertifikatų, o 1 mln. – trumpalaikiame terminuotame indėlyje. Sutartyse buvo nurodyta, kad banko įsipareigojimai klientui yra apdrausti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis VĮ „Indėlių investicijų draudimas“, – aiškina jis.
Jis taip pat atmeta argumentus, esą užuot taupius, reikėjo panaudoti minimas lėšas tiesiogiai pacientų labui. Dargi patikslindamas, kad niekam kitkam jos nebuvo panaudotos. „Lėšos ir buvo panaudotos tiesiogiai pacientų labui, paslaugų kokybei gerinti. Suremontuoti pilvo chirurgijos, nefrologijos skyriai, įrengtos endoskopinių tyrimų laboratorijos patalpos. 2010 m. pabaigoje ligoninės Gydymo taryba svarstė naujų asmens sveikatos priežiūros technologijų įsigijimo klausimus 2011 metams.
Pagal Gydymo tarybos priimtus sprendimus 2011 metais buvo įsigyta branduolinio magnetinio rezonanso įranga, atnaujinti diagnostinės radiologijos aparatai, ultragarsinių tyrimų įranga, laparoskopinė įranga, chirurginiai instrumentai operacinėms, diagnostikos laboratorijos įranga klinikinei ir histologijos laboratorijoms, anestezijos ir monitoravimo sistemos operacinėms, atnaujintos ligonių funkcinės lovos ir kt. Šiam tikslui ir buvo taupomos lėšos. Per metus gydome vidutiniškai 17.000 pacientų stacionare ir suteikiame virš 100.000 ambulatorinių konsultacijų. Išskirtinai noriu pabrėžti, kad Klaipėdos jūrininkų ligoninėje ir jos padaliniuose besigydantiems pacientams nereikia papildomai patiems pirkti vaistų, medicinos priemonių ar mokėti už tyrimus“,- argumentuoja J. Sąlyga.
Galus į asmeniškumus?
Nėra paslaptis, kad Lietuvos institucijos minėta problema susidomėjo po minėto, JK dirbančio kardiologo A. Šimaičio kreipimųsi. „Klaipėdos teritorinės ligonių kasos (TLK) duomenimis Klaipėdos jūrininkų ligoninės sutartis su Klaipėdos TLK buvo apie 52 – 54 milijonai litų. Todėl galima drąsiai teigti, jog 23 milijonai yra beveik pusė KJL apyvartos. Tokių „investicijų’ negalėtų leisti nė viena efektyviai, tinkamai ir taupiai savo finansinius resursus panaudojanti organizacija.
Žinant šiuos faktus visiškai pilnai subliūkšta oponentų argumentai apie tai, kad šie pinigai sutaupyti efektyviai valdant ligoninę. Tai yra pinigai visiškai nesusiję su ligoninės valdymu.Todėl yra būtina išsiaiškinti tikrąją sukauptų 23 milijonų litų kilmę“, – ir šiandien rašo A. Šimaitis, apeliuodamas ne tik į žiniasklaidą, bet ir į valdžios institucijas.
Jo žodžiams sustiprinti pateikiamos KJL sutartys su bankais, kurių, anot ankstesnių medikų valdžios pasisakymų nebuvo. Ministras R. Šukys dėl to yra inicijavęs vidinį auditą.
Oponentai A. Šimaičiui, tiesa, primena jo intencijas tapti bent jau skyriaus viršininku ar vyr. gydytoju minėtoje ligoninėje ir kikendami baksnoja į dar 2009 metais užsiprašytą 16 000 litų atlyginimą, leisdami suprasti, kad dabartinės pastarojo abejonės dėl investicijų, taupymo ir pacientų aptarnavimo santykių tėra tik kerštas už nepatenkintas ambicijas.
Ironiškai primenama, kad pats skandalo autorius esą yra odiozinė figūra, norėjusi būti brangiai apmokamu mesiju. „Visi turėtų dirbti, visiems paskirstytos gairės, neaišku tik, ką gi pagal šį projektą veiks pats autorius“, – cituojamos „Gydytojų žinios“ (2009 02 13), priduriant, kad nuo „užjūrio mesijo“ esą atsiriboja ir JK dirbą medikai.
Apie šį ginčą ir jo reikšmę aptariamoje temoje, o gal bandymą nukreipti realias problemas įė vieną asmenį – kitoje dalyje.
