Tai simbolis, kurį žino visi, bent kiek naudojęsi elektoriniu paštu. Tačiau ženklo istorijos nežino beveik niekas! Susipažinkime su paslaptingąja „@“.
Italų vadinamas „sraige“, o olandų – „beždžionės uodega“, ženklas eta („@“) būtinas ir nepakeičiamas internetu bendraujančiųjų simbolis, su kuriuo išsiunčiama milijonai elektroninio pašto laiškų. Ženklas „@“ net tapo JAV šiuolaikinio meno muziejaus ilgalaikės kolekcijos dalimi ir apibūdinamas kaip „elegancijos, ekonomikos, intelektualinio skaidrumo ir galimų ateities krypčių pavyzdys “.
Paties simbolio – grakščiausio klaviatūros ženklo – kilmė iki galo nėra atskleista. Viena teorija teigia, kad viduramžių vienuoliai, kopijuodami manuskriptus, ieškojo trumpinių ir lotynišką žodį „ad“ (liet. „į, link“) pavertė į „a“ su uodegėle – taip sukūrė „@“. Kiti sako, kad jis kilo iš prancūzų „à“, o dar kiti mano, kad tai angliškojo „each at“ junginio trumpinys. Šiaip ar taip pirmą kartą dokumentuose „@“ ženklas buvo panaudotas neįtikėtinai seniai – net 1536 metais, Florencijos pirklio Francesco Lapio laiške. Ženklą jis naudojo molinių amforų – indų, kuriuose gabenamas vynas, skaičiui žymėti.
Vėliau simbolis tapo istoriškai reikšmingas prekyboje. Prekybininkai ilgą laiką naudojo „@“ koeficientui ar rodikliui išreikšti. Vis dėlto technikos amžius šiam ženklui buvo negailestingas – pirmosiose spausdinimo mašinėlėse, kurios atsirado apie 1800 metų vidurį, „@“ simbolio visai nebuvo. „@“ nebuvo įtrauktas ir į ankstyviausius perfokortų paketus.
Galiausiai ženklas „@“ vėl išvydo dienos šviesą 1971 metais, kai programuotojas Ray'us Tomlinsonas, krapštydamasis prie elektroninių pranešimų sistemos, netikėtai surado būdą, kaip sukurti pašto dėžutes kituose kompiuteriuose, sujungtuose į vieną kompiuterių tinklą. Jis sukūrė pirmąją programą, kuria buvo galima persiųsti elektroninį pranešimą iš vieno kompiuterio į kitą.
Paklaustas, kodėl pasirinko būtent „@“ ženklą atskirti adresui nuo gavėjo vardo, R. Tomlinsonas sakė: „Ieškojau simbolio, kuris iki tol buvo mažiausiai naudojamas, o pasirinkimas nebuvo didelis – be „@“ dar liko „!“ ir „ ,“. Taip, iš tiesų nelabai didelis pasirinkimas...
Šis JAV mokslininkas inžinierius R. Tomlinsonas, iki šiol dirbantis BBC, teigia negalintis tiksliai prisiminti, ką parašė pačiame pirmajame elektroniniame laiške ir kam jis buvo skirtas, bet mano, kad jame jis tiesiog parašė kažką panašaus į „QWERTYUIOP“– tiesiog paeiliui surinko pirmąsias eilutės raides klaviatūroje.
Taigi „@“ ženklas, be kurio šiandien neįsivaizduojame elektroninio pašto laiškų siuntimo, atsirado visiškai atsitiktinai. Kaip, beje, ir daugelis kitų mūsų gyvenimo simbolių.
Tai įdomu:
• Technologijų rinkos tyrimų kompanija „The Radicati Group“ šių metų balandžio mėnesį skelbė, kad pasaulyje jau sukurta 3,3 milijardai elektroninio pašto dėžučių. Manoma, kad iki 2016-ųjų pabaigos jų bus daugiau nei 4,3 milijardai.
• Vidutinis suaugusysis kiekvieną dieną išbūna budrus 15 valandų ir 45 minutes. 45 procentus šio laiko jis praleidžia naudodamasis įvairiausiais techniniais prietaisais.
Parengė Rasuolė ČEPULINSKAITĖ
