„Prezidentei ypatingą nerimą kelia PVM surinkimas, kuris per šių metų pirmuosius keturis mėnesius nuo plano atsiliko apie 200 mln. litų. Kyla klausimas, ar VMI vadovybė pajėgi spręsti šiuos klausimus tinkamai“, – po susitikimo žurnalistams sakė prezidentės patarėjas ekonomikos klausimais Nerijus Udrėnas.
Ministras pripažino, kad prezidentė turėjo priekaištų ir dėl kai kurių mokesčių surinkimo, ir dėl VMI darbo. Tačiau R. Šadžius susilaikė nuo komentarų, ar bus keičiamas VMI vadovas.
VMI komentaras dėl vykdomo biudžeto
VMI pažymi, kad iki šiol iš Finansų ministerijos nėra gavusi informacijos (nors buvo prašyta ne vieną kartą), kokia metodika vadovaujantis finansines projekcijas jų analitikai paverčia mokesčių surinkimo planais. Tokia metodika nėra patvirtinta ir paskelbta viešai. Dėl to VMI su Finansų ministerija toliau ves diskusiją, kokiais principais vadovaujantis yra sudaromas PVM (ir kitų mokesčių) planas, kaip vertinamas pardavimų vidaus rinkoje ir pardavimų už šalies ribų pokytis (augimo tempas) pagal ekonomines veiklas ir mokesčių mokėtojų segmentus; kokie vartojimo išlaidų struktūriniai pokyčiai, investicijos; kuriose srityse skaičiuojamas didžiausias PVM atotrūkis ir kaip su šiuo rodikliu koreliuoja mokesčių administravimo gerinimo suma. VMI žiniomis, planuojant PVM pajamas ekonomikos sektoriai atskirai nevertinami ir neatsižvelgiama į pokyčius juose.
Kalbant apie šių metų biudžeto vykdymą, vertėtų priminti, kad nacionalinis biudžetas renkamas su kaupu, tačiau yra tam tikrų mokesčių nukrypimų nuo Finansų ministerijos planų.
Reikšmingiausią neigiamą įtaką, kalbant apie PVM (ir ne tik) įplaukas į biudžetą, turi pokyčiai šalies energetikos sektoriuje.
Palyginus 2014 metų sausio–kovo mėnesiais ir 2013 metų tuo pačiu laikotarpiu pateiktų PVM deklaracijų duomenis, žymiausias mokėtino PVM sumažėjimas užfiksuotas dujų gamybos, dujinio kuro paskirstymo dujotiekiais, dujų perdavimo dujotiekiais, taip pat elektros perdavimo ir paskirstymo veiklą vykdančių įmonių rodikliuose.
Dujų pardavimui įtaką darė mažėjanti trąšų verslo apimtis, didesnis biokuro sunaudojimas. Žiniasklaidoje jau skelbta ir apie didžiausios šalies mokesčių mokėtojos „Orlen Lietuvos“ problemas.
Mažėjančios pramonės kainos, importo, eksporto apimtis, energetikos sektoriaus rezultatai turi neigiamos įtakos PVM ir kitų mokesčių įplaukoms. O visi nepriklausomi tyrimai rodo, kad šešėlinės ekonomikos mastas nuosekliai mažėja.
Valstybinė mokesčių inspekcija pažymi, jog Europos Komisija savo rekomendacijose Lietuvai konstatavo, kad 2013–2014 metų mokestinių prievolių vykdymo užtikrinimo priemonių planas ir jo rezultatai rodo teigiamą jo poveikį kovojant su PVM nemokėjimu.
2013 m. buvo imtasi įvairių priemonių siekiant sustiprinti PVM ir akcizų srities mokestinių prievolių vykdymą, pradėta nauja tikslinė 2014–2015 metų strategija.
VMI pastebi, kad visose rekomendacijoje (tiek Europos Komisijos, tiek Tarptautinio valiutos fondo –TVF) pateikiama siūlymų dėl įvairių mokestinių lengvatų mažinimo ir pačios mokesčių sistemos pertvarkos būtinybės:
• TVF: Lietuvos viešieji finansai turi daug erdvės tobulėti, o tai susiję daugiausia su neišnaudojamu mokestinių pajamų potencialu.
Lietuvos mokesčių ir BVP santykis (26 proc.) yra žemiausias ES (13 procentinių punktų mažesnis už ES vidurkį), taip pat Centrinėje bei Rytų Europoje (už šių šalių vidurkį mažesnis 6 procentiniais punktais) ir Baltijos šalyse (mažesnis 4 procentiniais punktais). Toks atotrūkis daugiausia atspindi dideles išmokas (pašalpas), lengvatas bei lengvatinius tarifus Lietuvos mokesčių sistemoje. Tokiu būdu mažinama mokestinė bazė ir apsunkinamas mokestinių prievolių vykdymas. Dosnios lengvatos sumažina mokestines pajamas darbo apmokestinimo srityje.
Lietuvos mokestinių pajamų, susijusių su darbiniais santykiais, surinkimas yra 13 proc. BVP, 8 procentiniais punktais mažiau nei euro zonos vidurkis ir 2 procentiniais punktais mažiau nei Centrinės bei Rytų Europos šalių. Įvairios lengvatos lemia didelį atotrūkį tarp teorinio ir realaus tarifo – 32 proc., lyginant su 55 proc. iš socialinio saugumo indėlio (40 proc.) ir gyventojų pajamų mokesčio (15 proc.), nors santykinai maža darbo dalis nacionalinėse pajamose taip pat turi įtakos. Didelė Lietuvos šešėlinė ekonomika (šešėlinės ekonomikos dalis BVP yra viena didžiausių ES) yra dar vienas svarbus veiksnys. Be to, nėra išvystytas periodinis turto ir nuosavybės apmokestinimas.
D. Grybauskaitė įpareigojo R. Šadžių dar šiemet rasti 130 mln. litų gynybai
Vyriausybė turi rasti būdų nedelsiant didinti gynybos finansavimą, skiriant papildomus 130 mln. litų. Taip sakė prezidentė Dalia Grybauskaitė, antradienio rytą susitikusi su finansų ministru Rimantu Šadžiumi.
Antradienį susitikusi su R. Šadžiumi prezidentė įpareigojo jį jau šiemet krašto apsaugai skirti papildomus 130 mln. litų.
Pasak šalies vadovės, finansavimo šaltinių galima rasti ir pasitelkiant vidinius resursus, mažinant šešėlinę ekonomiką, efektyviau surenkant valstybės biudžetą.
Anot jos, grėsmių saugumui kyla jau šiandien, tad Lietuva privalo į jas reaguoti laiku.
„Mūsų ekonomikos augimas leidžia suderinti visus valstybei svarbius sprendimus. Esame pajėgūs ir įsivesti eurą, ir pasirūpinti sunkiausiai gyvenančiais žmonėmis. Negalima priešinti gynybos ir socialinių reikalų – tai yra nekorektiška ir neatitinka valstybės saugumo interesų", – D. Grybauskaitė cituojama prezidentės spaudos tarnybos pranešime.
Finansų ministras po susitikimo su prezidente žurnalistams sakė informavęs šalies vadovę, kad kitais metais planuojama reikšmingai padidinti krašto apsaugos finansavimą.
„Turime užtikrinti, kad krašto apsauga būtų finansuojama ne tik sklandžiai, kad finansavimas didėtų, kadangi tokie yra mūsų įsipareigojimai tarptautinėje erdvėje, ir šiandien kaip niekada svarbu tų įsipareigojimų laikytis. Informavau prezidentę, kad kitais metais planuojame reikšmingai padidinti krašto apsaugos finansavimą“, – teigė R.Šadžius.
Jis žadėjo, kad jau šiemet gynybai bus skiriama papildomų lėšų, ir tai bus daroma nedidinant biudžeto deficito.
Šiuo metu Lietuvos gynybos biudžetas yra mažiau nei milijardas litų. Tai sudaro 0,8 proc. bendrojo vidaus produkto. Pagal šį rodiklį Lietuva yra priešpaskutinė NATO.
Gynybos finansavimas didinamas reaguojant į Rusijos veiksmus Ukrainoje.
Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas BNS yra sakęs, kad papildomų lėšų reikia stiprinti tiek savo pajėgumams, tiek priimančios šalies paramai NATO sąjungininkams, kurie atvyksta reaguodami į Rusijos agresiją Ukrainoje ir karinį aktyvumą regione.
Šių metų kovo pabaigoje pagrindinės Lietuvos politinės partijos prezidentūroje pasirašė susitarimą, kuriuo įsipareigojama iki 2020-ųjų metų padidinti finansavimą krašto apsaugai iki 2 proc. šalies bendrojo vidaus produkto.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
