Rimas Norus pakelia gausiai riešutais apkibusią lazdyno šaką. Vyras sako, kad derlius geras, nors būta metų ir dosnesnių: „Ir viršūnėse, visur va belekur, kur pažiūrėsi, va kekės, matot, vien aplipę.“
Rimas prisimena pavasarį ne juokais išgąndęs spustelėjusio šaltuko, tačiau nors vaismedžius jis ir pakando, o štai lazdynams – nė motais. Nukentėjo tik kai kurios rūšys:
„8 buvo, balta balta kaip sniegas čia buvo. Obelys, slyvos vyšnios – nieko neturiu šiemet, tik vieną derlių – tiktai riešutai. O graikiški čia nušalo, Dzūkijoje graikiškų yra, bet ten 12-13 metų jie dideli, o čia 5-6 metai, visi juodi juodi medžiai buvo, viskas nušalo.“
Lazdynai, nors ir jauni, puikiai žiemojo ir pavasarines šalnas atlaikė, o ir derlių pora savaičių anksčiau subrandino. Kol kas Rimas dar daugiausia jų parduoda kekėmis:
„Vieni mėgsta su kekėmis, šitie žalesni, gal dar nėra pilnai subrendę. Kiti mėgsta išgliaudentus, čia koks poreikis. Kitam su keke gal atrakcija vaikučiams ir panašiai. Mano šeima irgi labiau myli tik su kekėm pagliaudent, nu įdomu.“
Vyras sako diena kita ir jau lukštenimo kombainą pakursiąs.
16 hektarų lazdynų plantaciją pakaunėje ir dar didžiulį plotą lazdynų Dzūkijoje puoselėjantis ūkininkas tikina, kad po ilgų bandymų, stebėjimų čia susodinęs tik geriausiai derančias ir lietuvių labiausiai vertinamas veisles.
O lietuviai iš pradžių nepatikliai žiūrėję į parduodamas gėrybes, dabar esą kilogramais graibsto. Dėžės jau paruoštos riešutų mėgėjams. Rimantas atviras: pirkėjams patinka tai, kas šviežia ir ekologiška.
„Atvažiuoja net iš Vilniaus šeimos, va šitų žalių. Pasako kiek kilogramų, paskini ir viskas. Žali po keturis, išgliaudenti po penkis, o paskui jau bus lengviau surinkti, tai ir pigiau leisim, be abejo", – sako jis.
Tiesa, kartais nuo riešutų žemyn linkstančias šakas ir įsisukęs vėjas palaužo – nuo to apsisaugoti sunku. O štai nuo kitų neprašytų svečių – voverių bei sparnuočių ūkininkas ginasi šunimis, tvoromis ir specialius garsus leidžia. O štai miške gi jokios apsaugos nepastatyti.
O kas gi dedasi mūsų miškuose, kaip ar čia ant lazdynų yra riešutų, ar jų buvo, kas juos išslapstė. Nusprendėme pasižvalgyti su girininku Jonu Mačiuliu ir pasidairysime ar riešutai šiemet užderėjo ar ne?
O gal ir voverės išlukštentas. Pūstauodegės šiemet lazdynuose sukosi kaip vijurkai, ką čia pat vietoje triaukšdamos, o ką slėpė žemėje. Sako jos atsimena šimtus slėptuvių…
„Dažnai matosi per keliuką bėgančių voverių, bet ne tik jos darbuojasi ir kėkštai, paukščiai, jie neša sau žiemai, ne tik giles, bet ir riešutus nešasi, ir dažnai paslepia ir užmiršta kur paslepia. Nu lazdynynai savaime pridygsta jų daug“, – pasakoja girininkas Jonas Mačiulis.
Einam ir kalbam su girininku Auga ir linksta ant kelio, tai buvom nukirtę, ir va matot jau atauga lazdynas iš vieno kelmuko ir kitąmet jau bus riešutų, Tai po kelių metų veda? – Trečiais metais jau pradeda.
Šiemet vasarą vyravę karščiai beveik dviem savaitėm paankstino ir miške augančių riešutų derlių, tokio sezono ilgametis Karmėlavos girininkas sako neprisimenantis:
„Šįmet aš jau pirmus riešutus rinkau apie rugpjūčio 10. Riešutų buvo nemažai, bet ir daug sukirmijusių, daug sugedusių.“
Girininkas apgailestauja, kad specialiai skubančių į miškus riešutauti žmonių vargu ar sutiksi – riešutavimo tradicija beveik išnykusi.
