„Bank of America“, matyt, rimtai išsigandęs dėl tinklalapio „WikiLeaks“ grasinimų paviešinti informaciją, liudijančią apie vieno Amerikos banko korumpuotą veiklą: pasipriešinimo rizikai tarnybos vadovas Bruce'as Tompsonas suformavo komisiją iš 15-20 žmonių, kuri analizuoja tūkstančius dokumentų, bandydama nustatyti informacijos nutekinimo šaltinį, praneša Reuters.
„WikiLeaks“ įkūrėjas Julianas Assange'as ankščiau grasino atskleisti dokumentus apie vieno stambiausių JAV bankų veiklą, kurie, pasak jo, įrodys, kad banke veikia „korupcijos ekosistema“.
Kompromituojančių dokumentų šaltiniu tapo vieno iš banko vadovų kompiuteris. Todėl dabar „Bank of America“ bando aiškintis, ar kuris nors iš vadovų nebuvo pametęs savo kompiuterį ir, ar nebuvo įsilaužimų iš išorės į banko duomenų bazes. Bankas pasamdė konsultacinę įmonę „Booz Allen Hamilton“ padėti atlikti apžvalgą ir prašė geriausių teisinių įmonių patarimų.
Balsas.lt primena, kad gruodžio mėnesį „Bank of America“ pareiškė, kad nesiruošia aptarnauti mokėjimų, susijusių su „WikiLeaks“. Tuo pačiu jis prisijungė prie boikoto, kurį kitos finansinės organizacijos, pavyzdžiui, MasterCard, PayPal ir VISA Europe – surengė dėl konfidencialių JAV ambasadorių telegramų Valstybės departamentui paviešinimu pasipiktinusios Amerikos valdžios spaudimo.
J. Assange'as nesakė, ką turėjo omeny „Bank of America“, tačiau manoma, kad būtent jis, didžiausias JAV bankas, taps naujos šių metų pradžioje pasirodysiančios kompromato porcijos auka. J. Assange'as yra minėjęs, kad jo bendražygiai turi vieno iš „Bank of America“ vadovų kompiuterių kietąjį diską, kuriame yra 5 GB duomenų (apie 200 tūkstančių puslapių), ir yra galvojama, kaip tuos duomenis pristatyti.
Po J. Assange'o grasinimų „Bank of America“ akcijos krito 3%, o vėliau vėl pakilo, tačiau grėsmė bankui vis dar reali.
