Erikas Borusevičius savo socialinio tinklo "Facebook" paskyroje paviešino komentarą, kuriame tikina, kad institucijos dirbo blogai. Jis buvo šios tragedijos liudininku.
Publikuojame dalį komentaro, o visą galite skaityti E. Borusevičiaus feisbuko paskyroje.
„Žiniasklaidos priemonės aprašė skendimo atvejus Palangoje, o gelbėtojų vadovas Jonas Pirožnikas tradiciškai dėl nelaimių apkaltino pačius poilsiautojus. Kadangi pats šiandien buvau šalia tos vietos, kur nuskendo berniukas su tėčiu, drąsiai galiu pasakyti – institucijos veikia diapazone tarp „patenkinamai“ ir „siaubingai blogai“. Sutinku, kad kiekvienas turi rūpintis savo saugumu pats, bet skęstančiojo gelbėjimas neturėtų būti vien tik paties skęstančiojo reikalas.
GELBĖTOJAI. Reagavimo laikas – 10-15 minučių. Pirožnikai, su mašina per tokį laiką galima nuvažiuoti keliasdešimt kilometrų – tai arba neturite pakankamai mašinų, arba neturite pakankamai kompetencijos tinkamai atlikti savo darbą. Kiek dar mirčių turi įvykti, kad suprastumėt, jog gelbėtojų dėmesio LABAI trūksta - ir ypač tuo metu, kai jūra nerami, bet tose vietose, kur maudosi ir deginasi žmonės, o ne tik ten, kur stovi jūsų budelės?
Personalas: vos sulaukęs pilnametystės, abejoju ar tinkamai apmokytas elgtis tokiose situacijose, nes nuolat blaškėsi, zujo mašina pirmyn-atgal, ieškojo greitosios medicinos pagalbos. Sąžiningumo dėlei reikia pripažinti, kad vaikinukai (pagal savo sugebėjimų ir kompetencijos lygį) labai stengėsi ir atrodė tikrai susirūpinę.
GREITOJI MEDICINOS PAGALBA. Neturiu jokių priekaištų vaiko reanimavo procesui – viskas vyko tikrai profesionaliai ir pakankamai ilgai, kad galima būtų teigti, jog medikai padarė tikrai viską, kas nuo jų priklausė. Mane sutrikdė tai, kad berniuko gaivinimo pabaigoje už kelių šimtų metrų ištraukus tėvo kūną, nei vienas iš gelbėtojų/medikų nenubėgo bent jau patikrinti situacijos. Jie nusprendė pabaigti bevaisį vaiko reanimavimo procesą (kadangi buvo praėjęs jau koks pusvalandis nuo gaivinimo pradžios, sunkiai buvo galima tikėtis stebuklo), ir pas tėvą iškvietė kitą gelbėtojų brigadą, kuri vėlgi atvažiavo už 15 min... Visą tą laiką suaugusįjį bandė gaivinti atsitiktiniai žmonės.
Ir dar: vaiko mamai išreiškus norą atsitraukti nuo jau mirusiu pripažinto vaiko ir nueiti pažiūrėti, kaip vyksta jos vyro reanimavimo procesas, medikai pasiūlė likti vietoj, nes „neverta ten Jums žiūrėt“. Net nežinau, gal jie ir teisūs... Paprašius pernešti berniuko kūną arčiau tėvo, kad moteris galėtų būti šalia abiejų artimųjų – „negalima, nes turi apžiūrėti policija“. OK, gal iš tikrųjų negalima. POLICIJA. Visiška tragedija. Pirmieji pareigūnai atėjo paplūdimiu pėsčiomis maždaug po pusvalandžio nuo pirmosios mirties konstatavimo. Nes jie tiesiog NEŽINO, kaip ten privažiuoti. Come on – pasirodo, aš naiviai tikėjausi, kad XXI amžiuje bent jau spec. tarnybos turi galimybę apsikeisti tarpusavyje savo lokacijos vieta...
Galų gale atvažiavo ir automobilis, kurio funkcija buvo stovėti šalia kurio nors kūno (nes važinėdavo nuo vieno prie kito). Niekas nieko nefiksavo, nefotografavo, užsirašė tik tapatybės duomenis, o jei ką klausinėjo, tai tik iš smalsumo (arba jų fenomenali atmintis, kad nusprendė nieko neužsirašinėti).
Tada kažkuriam iš policininkų kilo klausimas „ O daiktus pati pasiimsit, ar kažkas nuveš?“. Gerbiama Lietuvos policija, kaip jūs įsivaizduojate tą procesą, kai moteris, neturinti Palangoje jokių draugų ar giminių, ką tik praradusi 2 brangiausius žmones ir prislopinta raminamaisiais vaistais, eina Palangos gatvėmis su 3 dviračiais ir 3 kuprinėm? Ačiū, kad bent adekvačiai sureagavote į mano pastabą: „jūs patys nuvešite“ (nors ir bandėte siūlyti moteriai bent jau su savo dviračiu pačiai parminti).
Paklausus, koks tolimesnis procesas, atsakė, jog „atvažiuos katafalkas iš Klaipėdos“. Moteriai aišku tuo metu ne iki formalumų, tai pabandau išsiaiškinti, kur nuveš kūnus, kiek laiko darys skrodimą, iš kur ir kada jai reikės juos atsiimti. Policija NEŽINO, nes jie čia komandiruotėje (vienas ekipažas iš Vilniaus, kitas iš Kretingos). „Kas žino?“ – „Važiuokite į Palangos komisariatą, ten papasakos“.
Pažadėtasis katafalkas važiuoja turbūt ne iš Klaipėdos, o iš gamyklos užsienyje – nuo mirčių konstatavimo praėjus 2,5 val. jo nė kvapo. Policija NEŽINO, kodėl taip ilgai lavonai turi gulėti paplūdimy kelių šimtų metrų atstumu vienas nuo kito, kaip ir NEŽINO, kas galėtų paspartinti tą katafalką. Įtikinu moterį, kad blaškymasis tarp nuskendusių artimųjų kūnų dar N valandų tikrai nepridės jai sveikatos ir pasiūlau važiuoti į viską žinantį Palangos komisariatą (ačiū toms kelioms moterims, kurios liko iš viso būrio smalsuolių ir pažadėjo pabūti su policininkais prie kūnų iki pat jų išvežimo).
