Naujosios Zelandijos mokslininkams pavyko paneigti psichologinio eksperimento rezultatus, patvirtinusius, kad sąmoningus sprendimus lemia pasąmonėje vykstantys procesai, praneša „New Scientist“.
Šio tyrimo išvados pristatomos žurnale „Consciousness and Cognition“.
1983 m. JAV fiziologas Benjaminas Libetas su savo kolegomis atliko eksperimentą, kuriame dalyvavę savanoriai buvo prašomi davus ženklą pajudinti pirštą arba riešą. Prie galvos pritvirtinti elektrodai registravo jų smegenų veiklos aktyvumą. Eksperimento metu tyrėjams pavyko užfiksuoti specifinį signalą, kuris atsirasdavo prieš kelias dešimtąsias sekundės dalis iki savanoriams nusprendus atlikti vieną ar kitą judesį. Tokį rezultatą mokslininkai interpretavo kaip laisvos valios nebuvimo patvirtinimą – esą sprendimas nesąmoningai buvo priimamas dar iki to laiko, kai žmogus sąmoningai atlikdavo judesį.
Otago universiteto (N. Zelandija) mokslininkai Jeffas Milleris ir Judy Trevena, skeptiškai vertinę B. Libeto eksperimento išvadas, nusprendė pakartoti jį kiek modifikavę. Eksperimento dalyvių buvo prašoma spausti arba nespausti mygtuką, tačiau atlikti arba neatlikti šį veiksmą buvo galima tik po specialaus garsinio signalo. Tyrėjai manė, kad jei pasąmonės veikla, kurią atspindi fiksuojami smegenų veiklos ypatumai, iš tikrųjų lemia sprendimų priėmimą, tai nusprendus paspausti mygtuką po nurodyto garso specifinis smegenų veiklos signalas turėtų pasikeisti. Tačiau paaiškėjo, kad jis išliko toks pats.
Tyrėjai atliko dar vieną eksperimentą – šįkart savanorių buvo prašoma nuspręsti, kokia ranka jie spaus mygtuką. Mokslininkai manė, kad specifinis smegenų veiklos signalas bus registruojamas toje smegenų dalyje, kuri valdo atitinkamą ranką: kairysis smegenų pusrutulis valdo dešinę, o dešinysis – kairę ranką. Vis dėlto paaiškėjo, kad ši prielaida buvo neteisinga.
N. Zelandijos mokslininkų teigimu, šie bandymai liudija, kad žmogus iš tikrųjų gali priiminėti sąmoningus sprendimus, tai yra, laisvoji valia egzistuoja. Tačiau kai kurie specialistai kritikuoja J. Millerio ir J. Treven eksperimento metodą: pasak jų, garso signalo naudojimas taip pakeičia situaciją, kad šio eksperimento negalima lyginti su B. Libeto tyrimais.
