Leiskite paklausti: kas bendra tarp laidotuvių, konservuotų žirnelių, kačiuko ir agresyvumo? Atrodytų nieko bendra. Bet tik ne dešiniųjų opozicijai, visais šiais epitetais (jų autoriai atitinkamai - R. Vainienė, E. Masiulis, A. Kubilius ir vėl R. Vainienė) įvardijusiai vieną ir tą patį - 2004 m. biudžetą.
Tiesą sakant, tarp opozicijos epitetų yra šis tas bendra. Galima pasakyti, kad kažkada kažkoks agresyvus kačiukas buvo palaidotas po to, kai užvalgė konservuotų žirnelių. Bet lygiai taip pat galima pasakyti, kad palaidoti konservuoti žirneliai kažkodėl sukėlė agresyvumo priepuolį kačiukui. Norint, galima išrasti ir daugiau "loginių" grandinių, na kad ir "palaidojus konservuotą kačiuką išdygo agresyvūs žirneliai". Žodžiu, kaip opozicija sudėlios, taip bus gerai - svarbu, kad būtų nors krislelis logikos, kuria patikėtų žmonės.
Jau pastebėta, kad opozicijai kardinaliai pakeisti savo logiką paprastai prireikia lygiai metų. "Į įvyksiančius rinkimus orientuotas kitų metų biudžetas paremtas tik pinigų išdalijimu", - šiemet, spalį, pasakė ekonomikos profesorius Kęstutis Glaveckas. Prieš metus, taip pat spalį, kai buvo pateikinėjamas 2003 m. biudžetas, jis kalbėjo atvirkščiai: "Biudžetas mažai orientuotas į svarbiausių socialinių-ekonominių problemų sprendimą: pajamų gyventojams didėjimą, tinkamą švietimo ir sveikatos sistemų funkcionavimą".
Kai šiemet Vyriausybė pasiūlė padaryti tai, ko pernai profesorius buvo taip pasigedęs, socialdemokratai buvo apkaltinti "pinigų išdalijimu". K. Glaveckas, atrodytų, turėtų džiaugtis: švietimui ir aukštajam mokslui siūloma skirti 1245 mln. Lt - tai yra 114 mln. Lt, arba 10,1 proc. daugiau, negu buvo skirta šiais metais. Sveikatos apsaugai kitų metų valstybės biudžete planuojama skirti 793 mln. Lt, arba 73 mln. litų (10,1 proc.) daugiau negu 2003 metais. Socialinei apsaugai kitų metų valstybės biudžete planuojama skirti ne mažiau kaip 901 mln. Lt, arba 143 mln. Lt (18,9 proc.) daugiau negu 2003 metais. Bet profesorius nebepamena, ką kalbėjo prieš metus, kai jam taip trūko tų milijonų. Opozicija gyvena šia diena, kuri jiems tuo niūresnė, kuo kairiųjų valdžiai geriau sekasi.
Klausytis šnekant K. Glavecko itin įdomu. Ypač žinant, kad jis - ekonomikos profesorius. Ir štai K. Glaveckas pasako du sakinius. Pirmasis: "Valdžia turėtų sumažinti gyventojų pajamų mokestį, šiuo metu siekiantį 33 proc., ir taip garantuoti ilgalaikį pajamų augimą visiems dirbantiems šalies gyventojams". Antrasis: "Savivaldybių pajamos didinamos tik 34 mln. Lt". Skamba gražiai - reikia mažinti mokesčius ir didinti savivaldybių pajamas. Bet kad savivaldybės gyvena iš to paties gyventojų pajamų mokesčio, K. Glaveckas nutyli. O gal ekonomikos profesorius to paprasčiausiai nežino ir tiesiog susipainiojo? Kaip ir užvakar "Spaudos klube" pasipiktinęs prastu "Gazprom" privatizavimu (tiesą sakant, tokios lietuviškos bendrovės nėra, yra tik "Lietuvos dujos").
Nesunku pastebėti, kad šiemet daugiausiai opozicijos parako buvo išeikvota kaltinant Vyriausybę, kad ji neva nesinaudoja ekonomikos augimu ir nedidina žmonių pajamų. Dabar, kai formuodama biudžetą Vyriausybė gerokai padidina žmonių pajamas, opozicija to nenori pripažinti. 2004 metų biudžete naujiems valstybės socialiniams įsipareigojimams bus numatyta 500 mln. Lt. "Pusė milijardo - tai pakankamai rimta prielaida juntamai padidinti darbo užmokestį, sumažinti skurdą, labiau paremti jaunas šeimas ir mažas pajamas gaunančius žmones”, - pasakė finansų ministrė Dalia Grybauskaitė ir įsiutino dešiniuosius. Pastariesiems itin skaudu pripažinti, kad kairiesiems planuoti dosnesnį biudžetą leidžia iš esmės įvykdyta mokesčių reforma ir sukurtos palankios prielaidos sparčiai ūkio plėtrai.
Pauostęs socialdemokratinį biudžetą, savo nuomonę išpyškino ir Andrius Kubilius. "Nekvepia jokiais naujais vėjais ar naujais orientyrais", - padarė išvadą konservatorius. Reikia tikėtis, kad A. Kubiliaus sloga, trukdanti jam kvėpuoti, greitai išgis ir vieną dieną "Williams" naftos kvapas jam neužgoš kitų kvapų. Tuomet A. Kubilius prisimins, kad atlyginimai biudžetinių įstaigų darbuotojams nedidėjo jau penkerius metus. Didinti atlyginimus, kai ekonomika auga taip sparčiai - naujas orientyras, kurio nemato opozicija. 200 mln. Lt turėtų pakakti, kad nuo 2004 metų gegužės 1 d. vidutiniškai 100 litų padidėtų mėnesinis darbo užmokestis daugiau kaip 200 tūkst. biudžetinių įstaigų darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis. Mokslo institutų darbuotojų darbo užmokestis ūgtelės vidutiniškai 134 Lt. Biudžetinių sveikatos apsaugos įstaigų darbuotojų algas planuojama didinti vidutiniškai 98 Lt, pedagogų ir kitų švietimo įstaigų darbuotojų atlyginimai padidės apie 95 Lt, kultūros darbuotojų algos didės vidutiniškai 91 Lt. Kokius dezodorantus pirks ir kokius pyragus keps didesnes algas gausiantys žmonės, nesiryžtu spėlioti. Bet kad tų kvapų vis tiek neužuos A. Kubilius - šitai nesunku atspėti.
Dešinieji dažnai giriasi skaitantys užsienio spaudą. Keista, kad jie neįsidėmėjo vienos įdomios minties apie tai, kad beveik viskas, ką politikai sako apie deficitą, yra netiesa arba netikslu. Neteisūs ir Lietuvos dešinieji, tvirtindami, kad didelis deficitas suluošins šalies ūkį. Lietuva ketina skolintis tam, kad įvykdytų savo europinius įsipareigojimus. Norėdami juos įvykdyti, turime sumokėti beveik 500 mln. Lt ES nario mokestį ir skirti beveik 300 mln. Lt tiesioginėms išmokoms žemdirbiams (kurias ES Lietuvai kompensuos tik 2005 m.). Todėl ir skolinamasi.
Štai "The Washington Post" rašo, kad JAV nuo 1961-ųjų beveik kasmet turėjo biudžeto deficitą, išskyrus 5 metus. Per tą laiką ūkis išaugo beveik keturiopai, atsirado per 70 mln. naujų darbo vietų, o pajamos vienam amerikiečiui išaugo apie 150 procentų. Todėl didžiausia klaida - manyti, kad biudžeto deficitas savaime kelia grėsmę ilgalaikėms šalies ūkio perspektyvoms. Ūkiui kelia grėsmę ne biudžeto deficitas savaime, o didėjantis vyriausybės išlaidavimas. Kadangi su išlaidomis socialdemokratų Vyriausybėje - griežta tvarka ir atsakinga kontrolė, opozicijos piešiami baubai yra nepagrįsti.
Diskusijos apie 2004 m. biudžetą tik prasideda. Neabejokite, tai bus įdomi diskusija su daugybe įvairiausių epitetų. Jų daugės tol, kol mažės argumentų sukritikuoti sėkmingai dirbančią Vyriausybę. Opozicijos loginės grandinės yra labai lanksčios ir belieka tikėtis, kad jos nesusipins į mazgą.
