Kad ir būta abejonių, kam reikia dar vieno muziejaus, per trejus metus, prabėgusius nuo jo atkūrimo, Kauno muziejus tapo išskirtiniu. O pati šviežiausia jo parengta paroda "Miesto gatvė", skirta laikinosios sostinės statuso Kaunui suteikimo 90-ečiui, išėjo iš muziejaus į kitas ekspozicijų erdves miesto savivaldybėje ir Kauno rotušėje. Kauno miesto muziejaus direktorė Irena Nijolė Petraitienė Eltai tai paaiškino labai paprastai: Miesto muziejų suprasdami kaip bendruomenės namus, su šia paroda mes juos praplečiame ir dar didesniam būriui lankytojų įkvepiame norą tapti bendros kūrybinės veiklos dalyviais.
- Kartais juokaudami sakome: muziejų sudaro "žemė" ir "dangus". Prieš trejus metus ši kultūrinė institucija įsikūrė Kauno senamiestyje, 1808 m. statytame pastate - Vyskupų rūmuose, kur gyveno Katalikų bažnyčios hierarchai ir tautos žadintojai vyskupai Motiejus Valančius, Juozapas Skvireckas, Pranciškus Karevičius, kardinolas Vincentas Sladkevičius ir kur tebepuoselėjamas jų atminimas. Muziejus tapo dvasinio ir istorinio paveldo jungtimi. O jo lankytojai, lankydamiesi "žemėje"- istorinėje ekspozicijoje "Kaunas laiko ženkluose", skirtoje Vytauto Didžiojo 600 metų privilegijai ir Laikinosios sostinės 90-mečiui, ne tik atranda kardinolo V. Sladkevičiaus memorialinį butą, Lietuvos katalikų bažnyčios "Kronikos" ekspoziciją, sakralinio meno parodą, bet ir pajunta Kauno, kaip Lietuvos didžiosios kunigaikštystės miesto, carinės gubernijos ar Žemaičių vyskupystės centro, kaip Laikinosios sostinės istorinį vientisumą. O tai labai reikšminga aiškinant jaunimui apie miesto tapatumą, jo išskirtinumą ir savastį.
- Ilgus dešimtmečius Kaunas neturėjo tokio muziejaus, ir jį atkūrus, žinau, iš kitų muziejų ne kažin ką atgavote, tačiau turtų gražių spėjote sukaupti. Kaip tai pavyko?
- Radus bendraminčių, sunku nebuvo. Antai, muziejaus koridoriuje eksponuojama paroda "Miesto gatvė" gimė iš kauniečių - Jono Palio, Stasio Sajausko, Rimos Baranauskienės ir kitų dovanotų - prieškario metų nuotraukų. Štai Kaunas - "Venecija" (potvynių vaizdai), štai - "Paryžius" (kavinių, cukrainių nuotraukos), štai garsioji "konkė" Rotušėje, pirmieji autobusai, gatvių tiesimas, štai - jaunimo korporacijų eisena. Vaikštinėja miestiečiai po "Miesto gatvę" ir atpažįsta savo tėvų jaunystę, senelių buvusius namus. Kitą dieną, žiūrėk, ateina su šeimos albumu: gal kas muziejui tiks? Tokiomis akimirkomis jokie nihilistiniai murmesiai nesvarbūs.
Galbūt todėl šią parodą nutarėme eksponuoti ir savivaldybės koridoriuose, taip pat - Rotušėje. Žiūrėkite, valdininkai, politikai, svečiai, kokia šviečianti buvo Kauno aura, kaip žingsnis po žingsnio miestas augo, kilo. Kaip jis be ypatingų investicijų dabinosi, kiek žavesio turėjo senamiesčio žuvies turgus ir pan.
- Kokių dovanų gavo pats muziejus laikinosios sostinės 90-ečio proga?
- Manyčiau, dovanų gavo visas Kaunas. Miestiečiai ypač džiaugėsi Kauno dienų šventės išvakarėse gauta dovana - UAB "Gabija" direktoriaus Anatoliaus Čiupkovo iniciatyva muziejuje parengta paroda "Kirpyklų istorijos". Joje eksponuojami garsaus prieškario kirpėjo Juozo Muralio, kurio nuolatinės klientės buvo Antano Smetonos ir Stasio Lozoraičio (vyresniojo) žmonos, meistro mokinio Rubšio bei visos garsios kirpėjų dinastijos reikmenys, nuotraukos, relikvijos. Puiku žinoti, jog Kaunas iš kitų šalies miestų skiriasi ir šeimos tradicijų puoselėjimu, specifiniu gyvensenos būdu. O geranoriškas relikvijų skolinimas ir dovanojimas muziejui leidžia sakyti: miestas pasižymi kultūriniu solidarumu.
- Istorine praeitimi alsuojantys muziejaus eksponatai įdomūs, bet jei jame nėra daugiau gyvasties, jis menkiau lankomas. Kauno muziejus lankytojų nestokoja, nes jau spėjo pagarsėti ir įdomiais renginiais, ne tik parodomis. Vadinasi, muziejus virto kultūros centru?
- Virto, todėl, kad jame pulsuoja gyva istorinė mintis, vyksta bendruomenių vakarai, minėjimai, susitikimai, pristatomi miesto garbės piliečiai, žymios istorinės asmenybės.
Neseniai kartu su istorikais ir pirmojo Lietuvos premjerministro Augustino Voldemaro giminėmis aptarėme 1918-1926 m. laikotarpį, šios iškilios asmenybės indėlį formuojant valstybingumą, ir jo gyvenimo dramatinius vingius. Kitą įsimintiną renginį skyrėme pirmojo miesto burmistro Jono Vileišio atminimui.
Populiarus ciklas "Kauno dinastijos": pristatėme plačiašakę Lozoraičių, Jablonskių, Landsbergių giminę. Planuose - skulptoriai Antiniai, muzikai Kuprevičiai. Birželį į svečius kviečiame žemės ūkio ministrą Kazį Starkevičių, nes rūpi paklausti, ar išliko Lietuvoje prelato M. Krupavičiaus žemės ūkio reformos pėdsakų, ar jie dabar aktualūs. Nes namuose, kur Kauno muziejus yra, prelatas M. Krupavičius ne kartą lankėsi. Ypač tuomet, kai žemės ūkio reforma buvo susilaukusi dvarininkų kritikos.
Birželio 13 d. minėsime miesto garbės piliečio, ambasadoriaus Stasio Lozoraičio gimimo 85-ąsias ir mirties 15-ąsias metines, pakvietėme į muziejų ponią Danielą (S. Lozoraičio našlė), kitus garbingus asmenis.
Apie renginius būtų atskira ir ilga kalba, bet geriausiai jų nuotaiką bei svarbą liudija nuotraukos, atsiliepimai, fotojuostos. Dar norisi pasidžiaugti seniūnijų istorijų vakarais. Antai aleksotiškiai, prisistatę vakare "Mūsų grafystė", papasakojo, kaip ši vietovė formavosi. O Freda, Aukštoji Panemunė, Lampėdžiai - tai vis kiti spalvingi miesto istorijos puslapiai, atrasti žymūs žmonės. Svarbiausia, jog miesto vietovių istorijas pasakoja patys miestiečiai, ne istorikai, o atsisveikindami po skambios dainos muziejui padovanoja nuotraukų albumą ar kitą įdomią relikviją.
Mūsų dar laukia įdomus ir, žinoma, jaudinantis susitikimas su Kauno marių užlietų kaimų žmonėmis. Šiemet sukanka 50 metų, kai 1959 m. liepos 19 d. išsiliejo marios, privertusios šimtus pakaunės gyventojų palikti tėvų ir senelių namus. Samylų, Vaišydavos ir kitų kaimų moterys teberenka senąsias dainas. Visi renginio dalyviai jų mokysis ir kartu dainuos.
- Ar vasara muziejininkams - atostogų metas, ar pats darbų įkarštis?
- Jubiliejais sodri šių metų vasara neleidžia nė pagalvot apie atostogas. Šiuo metu muziejaus rūsyje rengiame archeologijos parodą, skirtą Lietuvos vardo tūkstantmečio paminėjimui. Tai muziejaus tarybos nario dr. Mindaugo Bertašiaus dovana. Rugpjūčio 21 d. - Baltijos kelio 20-ečio parodos atidarymas. Renkame plakatus, nuotraukas, dokumentiką, ieškome rėmėjų, o svarbiausia, - bendraminčių.
Sudėliojome planus ir rudeniui: rugsėjo 22 d. parodos "Daugiatautis Kauno paveldas" atidarymas. Mieste gyvenantys rusai, lenkai, žydai, armėnai, totoriai, latviai į muziejų jau neša savo tautos tapatybės ženklus, kitą atributiką. Šį projektą taip pat dedikuojame Lietuvos vardo tūkstantmečio paminėjimui.
Šiemet įsibėgėjo muziejuje ir edukacinės programos. Tarp moksleivių labai populiari Vaidos Rakaitytės sugretinimo principu parengta programa "Kaunas ir pasaulis". Pavyzdžiui, tada, kai buvo statoma miesto Rotušė, atsirado Koperniko sistema, kai buvo išleista Aleksandro privilegija, - atrasta Amerika, kai buvo statomas miesto soboras Kaune, - Paryžiuje iškilo Eifelio bokštas ir pan.
Jaunesnių klasių mokiniai su malonumu lipdo miesto herbą, piešia ekspozicijos eksponatus, juos komentuoja. Muziejuje pavyko įkurti Jaunojo istoriko mokyklą (vadovė Jolita Rudgalvienė). Mokiniai rašo referatus apie savo gimines, senelius, gatves, kuriose gyvena, apie įsimintinus miesto įvykius, filmuoja istorines miesto vietas, organizuoja konferencijas, kuriose aptarinėjami jaunųjų istorikų darbai ir kuriose jiems įteikiami pažymėjimai, padėkos.
- Dėkoju už pokalbį
Kalbėjosi Birutė Mačienė.
