Branduolinių ambicijų neslepiantis Iranas ir šiais metais bus viena svarbiausių tarptautinės politikos problemų.
Vos prasidėjus 2010 metams, vienas tradicinių tarptautinės įtampos židinių priminė apie save. Irano atstovai pareiškė, kad šalis savarankiškai pradės gaminti branduolinį kurą, jei pasaulio bendruomenė nepriims Teherano siūlomos branduolinių medžiagų keitimo schemos. JAV ginkluotųjų pajėgų vyriausiosios vadavietės viršininkas generolas Deividas Petreusas paskelbė, kad Pentagonas turi naują planą, kaip elgtis derybų su Iranu žlugimo atveju.
„Gera Irano valia“
Dar praėjusių metų antrojoje pusėje JAV prezidentas Barakas Obama pasiūlė schemą, kaip, kontroliuojant pasaulio bendruomenei, galėtų būti įgyvendinta Irano branduolinė programa taikiems tikslams. Iranui buvo pasiūlyta 75 proc. šalyje sukaupto branduolinio kuro išvežti į Rusiją, kur uranas būtų papildomai sodrinamas. Iš Rusijos pavojinga medžiaga būtų pervežama į Prancūziją, čia pagaminami specialūs strypai, skirti naudoti Irano branduoliniame reaktoriuje, vėliau perduodami Teheranui. Tokį planą parėmė JAV, Rusija, Didžioji Britanija, Prancūzija, Vokietija ir Kinija. Tačiau Iranas atmetė tokią schemą ir pareikalavo, kad užsienio šalys jam parduotų visiškai prisodrintą branduolinį kurą arba suteiktų jį mainais į turimą ne iki galo prisodrintą uraną.
„Mes iškėlėme ultimatumą. Jis truks mažiau nei mėnesį – iki sausio pabaigos. Vakarai turi išspręsti klausimą dėl kuro tiekimo jį arba parduodami, arba mainydami į mūsų sukauptas mažiau prisodrinto urano atsargas. Antraip visą programą mes įgyvendinsime savo specialistų jėgomis“, – sausio 2 d. griausmingai pareiškė islamo valstybės užsienio reikalų ministras Manučechras Mutakis. Grėsmingas iraniečių tonas neliko neišgirstas – iki šios savaitės pradžios Teheranas tikina sulaukęs nemažai raginimų „bent dviem mėnesiams atidėti branduolinės programos įgyvendinimą, kad Vakarai turėtų laiko sutikti su mūsų siūloma programa. Taip Iranas demonstruoja savo gerą valią“, – antradienį tvirtino Irano užsienio reikalų ministerijos atstovas Rahminas Mehmanparastas.
Guma gali trūkti
Panašu, kad iraniečiai tempia gumą. Jei Teheranas išties nori plėtoti tik taikią branduolinę energetiką, jis galėjo priimti Vakarų šalių ir Kinijos bei Rusijos pasiūlytą planą „Branduolinis kuras iš žaliavinio urano – per užsienio įmones“. Iraniečiai turėtų veikiančius, energiją gaminančius reaktorius, o vakariečiai laikytų pirštą ant Irano branduolinės programos pulso. Tačiau jau sunku suskaičiuoti visas derybas (kurios nedavė jokių rezultatų) tarp tarptautinės bendruomenės ir Irano. Viso šio gumos tempimo rezultatas – Iranas toli pažengė branduolinių technologijų srityje. Teheranas deklaruoja, kad visa tai daroma „tik taikios energetikos“ tikslais, tačiau kodėl tada sudaroma gausybė kliūčių tarptautinei bendruomenei, atominės energetikos agentūrai TATENA kontroliuoti Irano branduolinius objektus?
Nuolat tampoma guma kada nors trūks. Geriausiu atveju Iranas susilauks itin griežtų tarptautinių politinių ir ekonominių sankcijų. Jų įvedimas turėtų būti svarstomas šį šeštadienį Niujorke planuojamame surengti „didžiosios šešiukės“ (JAV, Rusijos, Didžiosios Britanijos, Prancūzijos, Kinijos ir Vokietijos) atstovų posėdyje. „Susitikime bus svarstoma, kokių būtent ir kokio griežtumo lygio sankcijų mums dera imtis“, – pranešė JAV valstybės sekretorė Hilari Klinton.
Atakuos žydų lėktuvai?
Šalia ekonominių sankcijų branduolinių apetitų nežabojančiam Teheranui Vakaruose neabejotinai parengtas ir planas B – prevenciniai smūgiai Irano branduoliniams objektams.
„Būtų labai neatsakinga, jei mūsų ginkluotųjų pajėgų centrinė vadovybė neapgalvotų visų galimų įvykių scenarijų ir savo veiksmų, susidarius nenumatytoms aplinkybėms“, – šią savaitę sakė JAV ginkluotųjų pajėgų vyriausiosios vadavietės viršininkas generolas Deividas Petreusas. Jis atskleidė ir kai kurias galimų veiksmų prieš Iraną detales.
„Nepaisant to, kad Irano branduoliniai objektai gerai apsaugoti, juos galima sėkmingai atakuoti iš oro. Antpuolio efektyvumas priklausytų nuo to, kas ir kokiomis priemonėmis jį surengtų“, – sakė generolas D.Petreusas. Tokius aukšto JAV karininko pasisakymus Irano užsienio reikalų ministerija pavadino „neprotingais“ ir pakvietė vakariečius konstruktyviau ieškoti problemos sprendimo būdų.
Amerikiečiai ar viso NATO bloko pajėgos nebūtinai yra ta jėga, kuri gali sugriauti Irano branduolinę infrastruktūrą. Pratybas, kaip atakuoti objektus Irane, ne kartą yra surengusios Izraelio karinės pajėgos. Žydų valstybės ir Irano santykiai yra itin įtempti. Irano prezidentas Mahmudas Ahmadenidžadas ne kartą ragino „nušluoti Izraelį nuo žemės paviršiaus“, neigė Antrojo pasaulinio karo metais Europoje vykdytas masines žydų žudynes. Savo ruožtu Izraelis keliskart grasino atakuoti žydų valstybei potencialų pavojų keliančius branduolinius objektus Irane, jei tarptautinės bendruomenės pastangos suvaldyti ir kontroliuoti Irano branduolinę programą bus bevaisės.
VL žurnalistas Manvydas Vitkūnas
