Primena G. Galilėjo teismą
Vakaruose pro pirštus žiūri į islamo ir jo šventybių niekinimą, tačiau ten taip galima patekti į kalėjimą dėl tam tikrų nuostatų neigimo. Kol tokie žmonės kaip Samas Bacile drįsta įžeisti pranašą Mahometą savo filme, daugelyje Europos šalių net už abejonę dėl Antrojo pasaulinio karo metu nužudytų žydų skaičiau gali privesti prie rimtos bausmės. Net ir Vakarų istorikams iš akademinių sluoksnių vertėtų atsargiau rašyti apie holokaustą, kad neužsitrauktų nemalonę.
Jeigu kai kur ir nėra tokio įstatymo, draudžiančio neigti holokausto faktą, sionistinės masinės žiniasklaidos priemonės Vakaruose turi tokią didelę įtaką visuomenės nuomonei, kad nesunkiai gali neigiamomis spalvomis nušviesti bet ką, kas nesutinka su masinių žydų žudynių faktu, tvirtinama „Javan“.
Dar nuo Prancūzijos revoliucijos laikų sekuliarizmas tapo vienu iš pagrindinių Vakarų demokratijos principų, nutraukusių religijos įtaką valdžiai ir teismų sistemai. Tačiau Vakarų šalyse holokaustas tapo savotiška šventybe, kurios neigimas prilygintas nusikaltimui. Dėl to sekuliarizmas ir sužlugdė religijos pozicijas Vakaruose, žmonių sukurti tabu su visuomene padarė tai, kam nebuvo pajėgi pati bažnyčia, net ir viduramžių laikais. Profesoriaus Roger Garaudy, kuris savo knygoje suabejojo holokaustu, teismas primena Galilėjo Galilėjo, kuris išdrįso pasakyti, kad Žemė sukasi, teismą! Tačiau inkvizicijos teismui nuteisus viduramžių mokslininką, Žemė suktis nenustojo. Lygiai taip pat nenustos kilti klausimai ir įtarimai dėl holokausto.
Įstatymai dėl holokausto neigimo
Šiuo metu holokaustą neigti draudžiamą 16 pasaulio valstybių, tokių kaip Austrija, Belgija, Kanada, Čekija, Prancūzija, Vokietija, Vengrija, Lichtenšteinas, Lietuva, Liuksemburgas, Olandija, Lenkija, Portugalija, Rumunija, Slovakija, ir Šveicarija. Be šių valstybių abejonė dėl holokausto nusikaltimu laikoma ir tų valstybių teritorijose, kurias kontroliuoja sionistiniai režimai. Europos Sąjungos įstatymų leidyba, nukreipta prieš rasizmą ir ksenofobiją, tvirtina, kad tyčinis „nusikaltimų, susijusių su genocidu“, neigimas yra pagrindas bausti. Dėl to visose 27 Europos Sąjungos valstybėse įstatymai persekioja visus, abejojančius holokaustu.
Pavyzdžiui, Vengrijoje 2010 metais buvo priimtas įstatymas, nustatęs trejų metų laisvės atėmimo bausmę už holokausto neigimą. Austrijoje baudžiamas bet koks viešas holokausto neigimas arba nacių nusikaltimų menkinimas. Šioje šalyje už holokausto neigimą gali sėsti į kalėjimą nuo vienerių iki dešimties metų, o jei tavo veiksmai įvertinami kaip pavojingi, bausmė gali būti padidinta iki 20 metų!
„Javan“ klausia, kodėl už holokausto neigimą Vakaruose yra baudžiama, tačiau leidžiama atsirasti tokiems filmams, kaip „Musulmonų nekaltumas?“
