Per du Nepriklausomybės dešimtmečius Lietuvos gyventojai išmaišė bene visą pasaulį. Lietuvių fotografai leidžia nuotraukų albumus Belize, jaunuoliai autostopu ir kitais būdais išmaišo Sibirą, Afriką, Pietų Ameriką, studijuoja Naujojoje Zelandijoje. Atrodo, kaip kartais sakoma, lietuvį galima sutikti visur. Tiesa, Iraną aplankiusiųjų skaičius iki šiol nebuvo didelis. Ši gana uždara valstybė keičia savo turizmo politiką ir kviečia turistus iš viso pasaulio pažinti Irano Islamo Respubliką bei jos daugiau kaip 2500 metų istoriją.
Daugėja turistų iš Europos
Nors Irano Islamo Respublika įkurta 1979 metais, ši Centrinės-Vakarų Azijos šalis jau daugybę šimtmečių žinoma ir kaip Persija. Dabar pavadinimai Persija ir Iranas vartojami lygiareikšmiai (žodis Iran kilęs nuo proto iranėnų Aryānā, Ariya, Airiia ir reiškia „žmonės“).
Pagal plotą Iranas – aštuoniolikta didžiausia šalis pasaulyje, jo plotas – 1 648 000 kv. km (25 kartus didesnis už Lietuvą), maždaug tokio pat dydžio kaip Aliaska. Šalis ribojasi su Azerbaidžanu, Armėnija, Kaspijos jūra, Turkmėnistanu, Pakistanu, Afganistanu, Turkija, Iraku, Persijos bei Omano įlankų vandenimis.
Iranas – kalnuotas, didžioji jo dalis yra Irano plynaukštėje, išskyrus Kaspijos jūros krantus ir Chuzestano provinciją. Vakarinėje šalies dalyje – Kaukazo, Zagroso ir Alborzo kalnai. Pastaruosiuose – aukščiausias Irano kalnas Damavandas (5610 m.), kuris yra rekordininkas ir visoje Euroazijoje į vakarus nuo Hindukušo.
Šiaurinėje Irano dalyje plyti tankūs miškai, vadinami Šomal, arba Irano džiunglės. Rytuose – dykumos Dašt-e Kavir ir Dašt-e Lut, keli druskos ežerai. Irano klimatas – sausringas, pusiau sausringas ir subtropinis (palei Kaspijos jūrą). Vasarą šiluma siekia 29-38 laipsnius (mažiausia – prie Kaspijos), žiemos – švelnios, nešaltos.
Iranas padalytas į 30 provincijų (ostan), kurios dar skirstomos į smulkesnius administracinius vienetus šahrestan, bachš ir dehestan.
Didžiausiame šalies mieste – sostinėje Tehrane – gyvena 11 proc. Irano žmonių, t.y. apie 7,7 mln. Antras pagal dydį – Mašhado miestas (2,4 mln.). Kasmet šį šventą šiitų miestą, kuriame yra Imamo Rezos šventykla, aplanko apie 20 mln. piligrimų. Isfahanas (1,6 mln.) – UNESCO pripažintas Pasaulio kultūros paveldo perlas. Šeštajame pagal dydį Irano mieste Širaze (1,2 mln.) ir jo apylinkėse kadaise buvo įsikūrusi elamitų civilizacija, o VI a. pr. Kr. senovės persai (Kurušas Didysis – pirmasis imperatorius) įkūrė pirmąją – Achemenidų – imperiją.
Persijos (Irano) kultūra, menas, filosofija, medicina, matematika, astronomija ypač suklestėjo Safaridų, Samanidų ir Safavidų dinastijų metu. 1501 metais Iranas buvo suvienytas Safavidų dinastijos ir tapo šiitiniu (šiizmas arba šia – viena iš dviejų pagrindinių Islamo atšakų). Iki šiol šiitai – religinė Irano dauguma.
Tai, kad Irane – be galo daug gražių, įspūdingų vietų ir dalykų, kuriuos verta pamatyti, nekelia abejonių. Tuo neabejoja tūkstančiai turistų, kasmet aplankančių Iraną. 2004-aisiais Iraną aplankė apie 1,7 mln. turistų, vėliau jų skaičius didėjo. Tiesa, iš Europos Sąjungos ir JAV Iraną kaip turistai aplankė dešimtadalis bendro turistų srauto, tačiau Vakarai jau ima atrasti egzotišką senosios Persijos ir naujojo Irano derinį. Nuo 2004 metų kasmet turistų skaičius kildavo šimtu procentų. 2008-aisiais Iraną aplankė 2,5 mln. turistų. Ypač daug jų atvyksta iš saugumą mėgstančios Vokietijos.
2008 m. priimtas Irano „20 metų vizijos“ dokumentas numatė 32 milijardų JAV dolerių investicijas į šalies turizmo sektorių. Šiame dokumente prognozuojama, kad iki 2025 metų turistų Irane srauto du trečdalius sudarys tarptautiniai turistai (ne iš aplinkinių šalių). 2003 metais Irane buvo 640 viešbučių su 63 000 lovų. Šis skaičius dabar gerokai išaugo.
Keturi metų laikai vienu metu
Apie turizmą Irane kalbamės su turizmo biuro „Orient Explorer“ (www.orientexplorer.net) direktoriumi komercijai Mahdi Modžarabjanu.
Kokia dabar turizmo situacija Irane?
Prisistatysiu – mano vardas yra Mahdi, turizmo versle esu kelerius metus po to, kai nemažai keliavau po Indiją.
Dėl politinės situacijos Irane mes neturime tiek daug turistų, kiek norėtume, tačiau žmonės JAV, Didžiojoje Britanijoje, Europoje vis labiau supranta, kad ištirti Persiją turėtų būti labai įdomu. Lietuvoje buvo sukurtas filmas „Šilko kelias“ ir išleista to paties pavadinimo Martyno Starkaus knyga, - keliauninkai lankėsi ir Irane.
Turime daug turistų iš Vokietijos, Italijos, Indijos, Japonijos, Tadžikijos ir kt.
Per mėnesį mūsų biure apsilanko bent 5-6 grupės po 30-50 žmonių.
Dėl vizų problemos (ją tiesiog reikia susitvarkyti) europiečiai ar amerikiečiai mieliau pasirenka Indiją, Turkiją ar Tailandą, nors Irane jie rastų ne mažiau įdomesnių dalykų.
Jūsų turizmo biuras taip pat dirba ir su Baltijos šalimis. Kaip sekasi bendradarbiuti?
Taip, mes dirbame su Baltijos šalimis. Pats esu buvęs Lietuvoje ir Latvijoje. Į Iraną yra atvykę kelios grupės iš Latvijos ir Lietuvos.
Pirmiausia daugeliui jų atrodo, kad atvyks į kažkokią kitą planetą, tačiau kai atvyksta ir pamato, kad Iranas yra netgi labiau pažengęs nei Baltijos šalys, daugelis persigalvoja.
Šią vasarą laukiame kelių grupių iš Baltijos šalių.
Lietuva, turėdama nuostabią istoriją, galėtų pati tapti puikia Irano turistų lankoma vieta. Tačiau dėl vizų problemos iraniečiams ne visada pavyksta nuvykti į Lietuvą. Vis dėlto norinčių yra.
Kokie turistiniai objektai labiausiai traukia turistus Irane?
Iranas arba Persija, Menų žemė, yra vertas aplankyti bet kuriuo metų laiku. Turime visus keturis sezonus vienu metu: aukštus kalnus su sniegu vidurvasarį, +40 laipsnių Celsijaus dykumoje gruodį, geltoną rudenį ir žalią pavasarį.
