Artimuosiuose Rytuose kils nauja humanitarinė krizė, jei Vakarų valstybės nesiims skubių priemonių padėti keturiems milijonams irakiečių, kurie dėl konflikto buvo priversti palikti savo namus, pirmadienį įspėjo "Amnesty International".
Londone įsikūrusi žmogaus teisių organizacija paragino Jungtines Valstijas, Europos Sąjungą ir kitas pasaulio valstybes padėti Jordanijai ir Sirijai pasirūpinti maždaug 2 mln. irakiečių pabėgėlių, kurie paliko savo tėvynę.
Dar 1,9 mln. žmonių liko be pastogės pačiame Irake. Dauguma jų neteko namų per pastaruosius metus, kai per šalį nusirito kruvina savižudžių sprogdinimų ir tarpkonfesinio smurto banga.
"Amnesty International" šį kreipimąsi paskelbė prieš antradienį Ženevoje prasidedančią dviejų dienų tarptautinę konferenciją, kurią paragino surengti Jungtinių Tautų pabėgėlių agentūra. Šiame susitikime bus ieškoma būdų, kaip patenkinti skubiausius regiono poreikius.
"Artimieji Rytai stovi prie naujos humanitarinės krizės slenksčio. Ji kils, jei Europos Sąjunga, JAV ir kitos valstybės nesiims skubių ir konkrečių priemonių", - rašoma "Amnesty International" pareiškime.
"Amnesty International" Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos programos vadovas Malcolmas Smartas (Malkolmas Smartas) sakė, kad Sirijai ir Jordanijai iki šiol sekėsi susitvarkyti su didžiausiu pabėgėlių srautu, tačiau "turi būti riba".
"Gyvybiškai svarbu, kad dabar įsikištų kitos vyriausybės ir suteiktų... tiesioginę pagalbą, kad Sirijoje, Jordanijoje ir kitose šalyse pabėgėliai būtų aprūpinti būstu ir maistu, jiems būtų garantuota sveikatos priežiūra ir galimybė įgyti išsilavinimą", - sakė jis.
JT Vyriausiojo pabėgėlių komisaro (JTVPK) duomenimis, dėl išplitusio smurto, prastų gyvenimo sąlygų, darbo netekimo, nerimo dėl ateities ir kitų priežasčių kas mėnesį savo namus palieka nuo 40 000 iki 50 000 irakiečių.
BEVILTIŠKA PADĖTIS
Daugiau nei 3 000 amerikiečių karių ir dešimtys tūkstančių civilių irakiečių žuvo nuo JAV vadovaujamos invazijos pradžios 2003 metų kovą, per kurią buvo nuverstas diktatorius Saddamas Husseinas (Sadamas Huseinas).
Po šiitų šventyklos Samaroje sprogdinimo 2006-ųjų vasarį paaštrėjusi tarpkonfesinė nesantaika tarp gyventojų daugumą sudarančių šiitų ir kažkada šalies politiniame gyvenime dominavusios sunitų mažumos dar pakurstė smurtą sukilimo krečiamame Irake ir padidino pabėgėlių, nusprendusių palikti savo namus ir ieškoti saugesnio prieglobsčio, srautą.
"Tie, kas paliko savo namus, jaučiasi vis labiau beviltiškai, nes jie ir juos priglaudusios šalys nebeturi išteklių", - žurnalistams prieš susitikimą Ženevoje sakė JTVPK atstovas spaudai Ronas Redmondas.
"Viliamės kitą savaitę išgirsti šalių įsipareigojimus visais šiais klausimais, nes tarptautinė bendrija turi sutelkti bendrai sutelkti dėmesį į visą virtinę humanitarinių poreikių", - sakė jis.
Tarp 450 Ženevos konferencijos dalyvių bus Irako užsienio reikalų ministras Hoshiyaras Zebari (Hošijaras Zebaris), JT humanitarinės pagalbos koordinatorius Johnas Holmesas (Džonas Holmsas), JAV valstybės sekretorės pavaduotoja Paula Dobriansky (Pola Dobrianski), daug aukšto rango Europos šalių pareigūnų.
Nors šis susitikimas nėra donorų konferencija, JT pareigūnai tikisi, kad jis padidins spaudimą Vakarų valstybėms skirti didesnę finansinę pagalbą ir priimti daugiau prieglobsčio prašančių irakiečių pabėgėlių.
"Amnesty International" paragino Jungtines Valstijas ir ES nares įgyvendinti "dosnias įsikūrimo programas" suteikiant prieglobstį irakiečių pabėgėliams, kuriems dažnai reikia brangiai kainuojančios medicininės priežiūros.
"Tokios persikėlimo programos turi būti ne tik simboliniai skaičiai. Jos turi realiai prisidėti prie dabartinės krizės sprendimo", - nurodė organizacija.
JTVPK duomenimis, pernai vadinamosios trečiosios šalys priėmė kelis tūkstančius irakiečių pabėgėlių. JTVPK tikisi, kad šiais metais prieglobstis bus suteiktas 20 000 pabėgėlių iš Irako.
