Regina MUSNECKIENĖ
Užvenčio seniūnijos Žeberių kaime ūkininkaujantys Nijolė ir Stanislovas Gečai labai apsidžiaugė, kai kooperatyvas „Pienas.Lt.“ pradėjo mokėti šiek tiek daugiau už kilogramą pieno. 1600 kilogramų pieno kas antrą dieną parduodantiems ūkininkams – nemenka paspirtis.
Penki hektarai žemės
Nijolė ir Stanislovas Gečai į žemę nusprendė kibtis prieš devyniolika metų. Stanislovo tėvai jaunai šeimai atrėžė penkis hektarus žemės. Joje augino javus.
Ūkininkai nuolat domėjosi naujovėmis. Nijolė Gečienė prisimena, kaip nustebino aplinkinius, kai pirmieji gyvenvietėje susuko šienainį į baltos plėvelės rulonus. Ir pati stebėjosi. Penkioms karvėms pašaro priruošė per dieną.
Savo sodybos tvartuose Gečai laikė karvių ir kitokiių gyvulių. Po truputį plėtė žemės valdas. Prisiaugino telyčių. Per dešimtmetį smulkus Gečų ūkelis išsiplėtė iki devynių karvių. Žemės plotai taip pat gerokai padidėjo.
Kaimynas įsiūlė fermą
Rimtesnis ūkininkavimas prasidėjo nuo 2005 metų. Kaimynas Gečams pasiūlė pirkti fermą. Ferma neblogai sutvarkyta, su plastikiniais langais.
Į didžiules, 40 vietų patalpas Gečai susivedė devynias savo karves ir prieauglį. Tais pačiais metais nusipirko dar septynias melžiamas karves. Pakilo ūpas plėsti bandą ir verstis pieno ūkiu. „Tada svajojome turėti 25 karves, – mena Nijolė. – Džiaugėmės, kad ferma – erdvi. Gyvuliai sveiki, beveik neserga.“
Dabar Gečai turi 41 karvę. Bandą padidino, neparduodami savų karvių atsivestų telyčių. Parduoda tik išaugintus jautukus. Laiko prieauglio. Vėliau pirko dar vieną fermą, kad sutalpintų visus galvijus.
Deklaruoja apie šimtą hektarų dirbamos žemės, pievų ir ganyklų.
Iš pieno – pagrindinės pajamos
Nijolė ir Stanislovas augina javų. Iš naujojo derliaus jau pardavė keliasdešimt tonų grūdų. Dalį atiduos už trąšas. Dalį palieka pašarams savo gyvuliams.
Nijolė džiaugiasi, kad žemę pavyko susipirkti palyginti netoli namų. 26 hektarai pievų ir ganyklų – viename plote.
Tai labai svarbu verčiantis pieno ūkiu. Primilžiai priklauso nuo to, kaip prižiūri ir kuo šeri karves.
Pieną Gečai parduoda kooperatyvui „Pienas.LT.“ Kooperatyvo darbuotojai patys kas antrą dieną atvyksta išsivežti žaliavos. Kol išsiveža, ūkininkai pieną laiko šaldytuve. Šaldymo įrangą įsigijo pasinaudodami Europos parama.
Iš Gečų ūkio kooperatyvas pastaruoju metu išsiveža po 1600 kilogramų pieno. Vasaros pradžioje, kol nebuvo nudžiūvusi žolė, išsiveždavo ir po dvi tonas. Tačiau karščiai sumažino žolės ir tai atsiliepė gyvulių produktyvumui.
Pernai, kai buvo labai kritusios pieno kainos, per mėnesį ūkininkai prarasdavo po šešis tūkstančius litų. Beje, anksčiau pieną parduodavo kitai bendrovei. Teko ją keisti.
Šiemet kainos šiek tiek pakilo. Gečai džiaugiasi. Sako, jog ir vienu centu pakelta kilogramo pieno kaina jiems labai svarbi. Juk pagrindinės pajamos iš pieno.
Iš per dekadą gautų pinigų reikia ruošti pašarus, įdirbti žemę, sėti, patenkinti visus šeimos poreikius, mokėti algą darbininkams.
Patenkinti darbininkais
Gečai samdo du darbininkus. Jie dirba po keturias valandas per dieną – porą rytą, porą vakare.
Ūkininkai neslepia – kaime rasti darbščių, sąžiningą požiūrį į atlyginimo uždirbimą turinčių žmonių – nelengva. Tačiau jų darbininkai geri.
Kontrolasistento paslaugomis pieno ūkio šeimininkai nesinaudoja. Jie patys įsigijo somatų kontrolės aparatą ir neturi problemų dėl pieno kokybės. Be abejo, pieno kiekis ir kokybė taip pat priklauso nuo darbininkų.
Ūkininkai džiaugiasi, jog labai geranoriškai jiems padeda mieste gyvenantis ir dirbantis žentas Vitalijus. Visą savo laisvalaikį skiria ūkiui.
Kartais tenka skolintis
Gečai neslepia, jog kartais tenka ir pasiskolinti. Juolab, kad beveik kiekvienais metais dalį pajamų jie investuoja į ūkį. Pavyzdžiui, pernai, nors pieno kainos buvo labai mažos, pirko naudotą javų kombainą ir miško. Todėl nenuostabu, jog kartais pritrūksta apyvartinių lėšų.
Nijolė sako per daug nebijanti banko. Prieš keletą metų pasinaudojo Europos parama. Reikėjo pridėti ir savų lėšų. Teko skolintis iš banko 150 tūkstančių litų. Tačiau per penkerius metus skolą sėkmingai grąžino.
Devyniolika metų ūkininkaujantys Gečai kol kas nespėjo moderniai sutvarkyti savo namų. Tam kol kas neatliko lėšų.
„Nėra blogai, – sako Nijolė Gečienė. – Nereikia skursti. Tačiau didesnių galimybių mums ūkis nesuteikia. Negalime sau leisti prabangos, kelionių. Abejoju, ar vaikus pajėgsime išleisti į aukštuosius mokslus. Ypač jeigu reikėtų mokėti už studijas.“