Šiuo metu laisvės atėmimo vietose bausmes atlieka beveik 7300 nuteistųjų. Didžioji dalis jų nuteisti jau ne pirmą kartą, bet vis tiek tikisi iš įkalinimo įstaigų išeiti anksčiau laiko.
Statistikos apie tai, kiek asmenų atlieka bausmę pirmą kartą, Kalėjimų departamentas neturi, tačiau galime pabandyti suskaičiuoti ir patys. Pirmą kartą laisvės atėmimo bausmę atliekantys asmenys laikomi Pravieniškių 1-uosiuose, 2-uosiuose ir 3-iuosiuose pataisos namuose. Juose kali 2423 nuteistieji. Visi kiti, dar kartą nuteisti kalėti, keliauja į Marijampolės, Alytaus, Vilniaus pataisos namus.
Taigi maždaug 5000 nuteistųjų už grotų patekę jau nebe pirmą kartą. Vis dėlto jie visi tikisi į laisvę išeiti anksčiau laiko – taip numato įstatymas. O įstatyme sakoma, jog nuteistasis, atbuvęs pataisos namuose trečdalį jam paskirtosios bausmės, turi teisę prašytis paleidžiamas į laisvę. Taikyti lygtinį paleidimą ar ne, kiekvienu atveju sprendžia tik teismas.
Apsimetėlis policininkas
Alytiškis Rytis Medušauskas (33 m.) savo šeštąjį teistumą užsitarnavo prieš porą metų. Iš pažįstamo sužinojęs, jog Danutė R. prekiauja kontrabandinėmis cigaretėmis, R. Medušauskas nuėjo šiosios reketuoti. Pasitikslinęs, jog moteris tikrai turi parduoti cigarečių, jis išsitraukė popieriaus lapą su užrašu „Kriminalinė policija“ ir priklijuota savo nuotrauka. Išsigandusi moteris nė neįtarė, jog prieš ją stovi sukčius. Tariamam policininkui ji sumokėjo 420 litų ir dar pridėjo 30 pakelių cigarečių.
Po kelių dienų vyriškis vėl patraukė į „tarnybą“. Šį kartą jis užklupo turgavietėje kontrabandines cigaretes pardavinėjusią Algę Z. Iš jos išlupo 300 litų.
R. Medušauskui policininko vaidmuo labai patiko. Pasirinkdamas aukas, kurios turėjo ką slėpti nuo teisėsaugos, jis ilgokai iš jų pelnėsi, o pinigus išleisdavo narkotikams.
Teismas tą kartą jam skyrė 1 metų ir 9 mėnesių bausmę. Tačiau vyriškis „už gerą elgesį“ iš pataisos namų buvo išleistas anksčiau laiko.
R. Medušauskas – narkomanas, o ir pataisos namuose nuo šio potraukio neišsivadavo. Grįžęs į laisvę jis ir vėl ėmėsi gerai atidirbtos prekeivių reketavimo schemos.
Šį kartą į jo akiratį pakliuvo kontrabandinėmis cigaretėmis prekiavusi pensininkė iš Prienų. Kad būtų svariau, į talką pasivadino ir savo draugą, su kuriuo susipažino pataisos namuose, 2 kartus teistą (kartą – už dokumentų klastojimą) Lazdijų rajono gyventoją Giedrių Sabestiną (26 m.).
Paprašę moters parduoti cigarečių, vėliau išsitraukė „policininkų pažymėjimus“. Kad nebūtų surašytas protokolas, „policininkai“ paprašė 10 000 litų. Sandėris neįvyko, nes tuo metu grįžo pensininkės sūnus. Išsigandę galingo jo stoto, sukčiai spėriai pasišalino. Tačiau per skubėjimą R. Medušauskas pametė rankinę su padirbtais policininko pažymėjimais bei kitais dokumentais, tad apgavikai buvo greitai sučiupti.
Tokių kaip R. Medušauskas – šimtai. Daugelis piktinasi, jog į laisvę anksčiau paleidžiami tie, kurie ne tik vagia ar sukčiauja, bet ir smurtauja, žudo. Tad ar verta taikyti lygtinį paleidimą?
Turi būti viltis išeiti į laisvę
„Žmogus privalo turėti viltį, – tvirtina Alytaus pataisos namų, kuriuose šiandien kali 1328 ne pirmą kartą nuteisti vyrai, direktorius Kęstutis Jasmontas. – Viltį, kad gali į laisvę išeiti anksčiau. Tuomet atsiranda motyvacija normaliai elgtis, stengtis. Tačiau bėda, kad spręsti dėl lygtinio paleidimo teismams mes teikiame visus nuteistuosius – net ir tuos, kurie turi daugybę nuobaudų. Taip numato įstatymas. Visiškai nesvarbu, kad žmogus jau buvo paleistas anksčiau laiko ir nesilaikė teismo įpareigojimų.“
Kalėjimų departamento direktorius Saulius Vitkūnas paaiškino, jog besąlygiškai lygtinis paleidimas nėra taikomas. Bausmių vykdymo kodeksas numato 5 atvejus, kai lygtinis paleidimas negali būti taikomas. Vienas iš jų – kai asmuo nėra atlikęs visos teismo paskirtos laisvės atėmimo bausmės, nes buvo anksčiau lygtinai nuo jos atleistas, o neatliktos bausmės dalies metu vėl padarė tyčinį nusikaltimą. Neatlikus visos bausmės nepaleidžiami ir nuteistieji, pripažinti recidyvistais.
Nors griovyje, užtat laisvėje
Ilgametis pataisos namų darbuotojas, šiuo metu dirbantis Pravieniškių 3-iuosiuose pataisos namuose direktoriaus pavaduotoju, Gintautas Binkulis teigia, jog sunkiausia yra tiems, kurių laisvėje niekas nelaukia. „Kai žmogus bausmę atlieka ne pirmą kartą, būna, kad artimieji nebenori ar negali lankyti ir palaikyti ryšį su nuteistuoju, kaip dabar sakoma, nutrūksta visi socialiniai ryšiai, – sako direktoriaus pavaduotojas. – Galų gale dar laisvėje tebesant, artimieji dažnai jau būna praradę viltį, kad linkęs dažnai nusikalsti žmogus ateis į doros kelią, ir nusisuka nuo jo. Tačiau ir tie, neturintys kur sugrįžti, nori įkvėpti laisvės oro gurkšnį.“
G. Binkulis prisiminė atvejį, kai daugelį kartų teistas vyras vis stengdavosi nors trumpam išeiti į laisvę. „Jis puikiai suprato, jog neišgyvens ilgai laisvėje nenusikaltęs, – pasakojo direktoriaus pavaduotojas. – Laisvėje jo niekas nelaukė, neturėjo pastogės, glausdavosi kažkur prie geležinkelio stoties. Tačiau kas kiek laiko jam vis tiek norėdavosi pagyventi kitaip.“
Ne visi vykdo teismo įpareigojimus
Visi, kuriuos teismas išleidžia neatlikus bausmės, privalo registruotis regioninėse pataisos inspekcijose. Šiais metais vien tik Kauno regiono pataisos inspekcijoje tokių anksčiau laiko išleistų iš pataisos namų užregistruota 438, pernai jos įskaitoje buvo 1038 asmenys.
Kaip „Akistatą“ informavo Kauno regiono pataisos inspekcijos direktorius Gediminas Mikalajūnas, 2009 metais pradėti 46 ikiteisminiai tyrimai įtariant anksčiau laiko paleistuosius naujais nusikaltimais. Net 149 kartus šios inspekcijos darbuotojai kreipėsi į teismą dėl lygtinio paleidimo panaikinimo, nes nuteistieji nesilaikė jiems skirtų įpareigojimų: nustatytu metu registruotis inspekcijoje, neišeiti iš namų tam tikru laiku, registruotis darbo biržoje arba įsidarbinti (Bausmių vykdymo kodekse numatyta, kad kiekvienas lygtinai paleistasis privalo per 15 dienų nuo paleidimo registruotis darbo biržoje arba susirasti darbą) ir kt.
G. Mikalajūnas prisiminė kuriozinį atvejį. 2002 metais pilietis R. buvo paleistas lygtinai, neatlikęs 3 metų ir 8 mėnesių bausmės. 2006 metais jis buvo sugrąžintas į pataisos namus atlikti likusią bausmės dalį (tuos 3 metus ir 8 mėnesius, nes laisvėje išbūtas laikas neužskaitomas), nes nesilaikė teismo įpareigojimų. 2007 metais, atlikęs dalį bausmės, vėl buvo paleistas anksčiau laiko. Jam buvo likę dar 2 metai ir 7 mėnesiai. Tačiau vyriškis ir toliau nesugebėjo drausmingai elgtis, tad 2008 metais vėl buvo grąžintas už grotų. „Pernai tą vyruką ir vėl paleido dar neatlikusį 1 metų ir 6 mėnesių bausmės, – paaiškino direktorius. – Kol kas jis tebėra mūsų įskaitoje ir teismo įpareigojimus vykdo. Gal šį kartą ištvers...“
G. Mikalajūnas mano, jog lygtinis paleidimas yra reikalingas ir neabejotinai prisideda prie visuomenės saugumo. „Akivaizdu, kad prižiūrimas asmuo turi daugiau paskatų išėjęs iš įkalinimo įstaigos pradėti kitokį gyvenimą, negu tas, kurio nesaisto jokie įpareigojimai, – tvirtina direktorius. – Atsižvelgiant į užsienio šalių praktiką, lygtinio paleidimo galimybes būtina išplėsti. Tikėkimės, tai ir bus padaryta priėmus Probacijos įstatymą“.
Aurelija ŽUTAUTIENĖ
