Vietoje darbo savaitės – kelios dienos. Vietoje penkių žmonių – vos trys. Vietoje penkių tonų mėšlo – išvežama penkiolika. Išvežti ir iškratyti mėšlą dabar reikia ir mažiau darbo rankų bei laiko.
Visos šios su darbo efektyvumu susijusios permainos Egidijaus Kučiausko ūkyje atsirado dalyvaujant Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos (KPP) priemonės „Žemės ūkio valdų modernizavimas“ pirmojoje veiklos srityje „Nitratų direktyvos reikalavimų ir naujų privalomų Bendrijos standartų įgyvendinimas“.
Su nauja technika – sparčiau
24 metų Kaišiadorių rajone Beloniškių kaime ūkininkaujantis vyras jau baigė įgyvendinti projektą, pagal kurį nusipirko priekabą, skirtą mėšlui išvežti, ir mėšlo kratytuvą. Viso projekto vertė – 125 tūkstančiai litų, iš jų – 60 proc. ūkininkui buvo finansuota Europos Sąjungos (ES) lėšomis. Prisipažįsta, kad be ES paramos įsigyti naujos technikos nebūtų galėjęs – tiek savų lėšų jis tiesiog neturėjo.
Daugiau nei 70 galvijų savo ūkyje laikantis E. Kučiauskas iki tol vertėsi su padėvėta rusiška technika. „Žinoma, kol neturėjau naujos, buvo gera ir sena. Tačiau tik įsigijęs priekabą ir kratytuvą pajutau skirtumą“, - džiaugėsi ūkininkas. Tarkime, senąja priekaba į laukus vienu kartu buvo galima išvežti 4-6, o naująja – net 15 tonų mėšlo.
„Didžiausias kratytuvo privalumas, kad jis krėsdamas aprėpia apie dešimt metrų į kiekvieną pusę, tuo tarpu senasis – maždaug tik pusmetrį. Be to, mėšlas pievose pasiskirsto tolygiau“, – privalumus vardijo pašnekovas.
Išvežti ir iškratyti mėšlą dabar reikia ir mažiau darbo rankų bei laiko. Anksčiau išvežimas iš fermų užtrukdavo maždaug savaitę, tuo tarpu su nauja technika pakanka kelių dienų. Be to, skiriasi ir mėšlo iškratymo laikas – pakanka vos kelių valandų ir jis yra atiduodamas žemei.
Dalinasi patirtimi ir technika
ES paramos projektuose yra dalyvavęs ir Egidijaus tėvas, kuris ir tapo geru pavyzdžiu sūnui. Tėvas su sūnumi dalijasi ne tik žiniomis, bet ir technika, nes jų ūkiai yra greta. Ten pat, netoli yra ir dar vienas Egidijui giminingas ūkis, kuriame šeimininkauja jo svainis.
Šiuo metu ūkininkas verčiasi galvijininkyste ir augina 70 jaučių. Dalį jų dėl veislės ūkininkas parduoda kitiems ūkiams. Kiti - skirti mėsai.
„Veislei atitenka gražūs jautukai, kaip mes juokaujame – nebrokuoti. Štai matote, vieno kumpiai yra tokie gražūs ir lygūs, kito – kiek įdubę. Kuo raumenys ryškesni, kuo kalneliai didesni – tuo bulius geresnis. Nugara taip pat turi būti lygi ir graži“, - rodydamas į fermose bestovinčius galvijus aiškino ūkininkas.
Ūkininkas sėja ir kelis hektarus javų, tačiau jų neparduoda. Grūdai skirti saviems galvijams. „Vienais metais pasėjau daugiau ir ketinau parduoti. Tačiau tuo metu krito supirkimo kainos, o parduoti už nedidelę kainą tiesiog neleido širdis“, - prisiminė E. Kučiauskas.
Domisi ir kitomis priemonėmis
E.Kučiauskas juokauja, kad savo ūkyje turi ir rimtą pagalbininką – vokiečių aviganį Džeką. Šunį jis išdresavęs taip, kad šis iš pievų į fermas suvytų galvijus.
„Pradžioje buvo sunku. Mat Džekas niekaip negalėjo išmokti tvarkingai suvaryti galvijų. Būdavo, įsikimba į uodegą, o bulius, mosuodamas ta uodega, šunį kone pakelia nuo žemės. Kartą buvo net stipriai sužalojęs jaučio uodegą. Tačiau bėgant laikui aviganį pavyko išdresuoti. Dabar jis galvijus suvaro nebekandžiodamas jų uodegų“, - juokėsi E. Kučiauskas.
Šeimininkaudamas savo ūkyje , kaišiadoriškis svarsto galimybę dalyvauti ir kituose ES lėšomis remiamuose projektuose. Tačiau pagal kokią KPP priemonę – dar nežino.
Paraiškos – iki metų pabaigos
Pagal KPP priemonės „Žemės ūkio valdų modernizavimas“ pirmąją veiklos sritį „Nitratų direktyvos reikalavimų ir naujų privalomų Bendrijos standartų įgyvendinimas“ paraiškas iki metų pabaigos renka Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (NMA) teritoriniai skyriai.
Teikti paraiškas gali žemės ūkio produktų gamyba užsiimantys ir paslaugas žemės ūkiui teikiantys žemdirbiai bei juridiniai asmenys. Pretenduoti į paramą taip pat gali žemės ūkio kooperatyvai ar mokymo institucijos, turinčios eksperimentinius ar mokomuosius ūkius, kuriuose gaminama žemės ūkio produkcija.
Pareiškėjas negali turėti įsiskolinimų valstybės biudžetui ir Valstybinio socialinio draudimo fondui. Be to, pareiškėjas turi būti įregistravęs valdą Žemės ūkio ir kaimo verslo registre, tvarkyti buhalterinę apskaitą.
Finansuojama iki 40-60 proc.
Dar vienas svarbus reikalavimas – pareiškėjo ūkyje gyvulių tankis turi būti ne didesnis kaip 1,7 sąlyginių gyvulių vieneto (SGV) viename hektare žemės ūkio naudmenų.
Didžiausia paramos suma vienam projektui priklauso nuo turimų ir numatomų laikyti SGV skaičiaus valdoje ir tinkamų finansuoti projekto išlaidų vertės. Tiesa, ji negali viršyti 690 560 litų.
Pavyzdžiui, jei pareiškėjas laiko ar n umato laikyti nuo 10 iki 29 SGV - už kiekvieną SGV skiriama 1934 litų parama, jei nuo 30 iki 99 SGV - 1122 Lt parama, jei nuo 100 iki 299 SGV - 691 litų parama. Parama už visus pareiškėjo laikomus ar numatomus laikyti valdoje SGV apskaičiuojama susumuojant nurodytoms SGV skaičiaus grupėms apskaičiuotą paramą.
ES lėšomis finansuojama projekto suma priklauso ir nuo ūkininko statuso bei vietovės, kurioje ūkininkaujama. Jauniesiems ūkininkams, kurie įsikūrę mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse finansuojama iki 60 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų. Iki pusės visų tinkamų išlaidų kompensuojama jauniesiems, dar 40-ečio nesulaukusiems, ūkininkams, arba ūkininkaujantiems mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse, iki 40 proc. – likusiems paramos gavėjams.
Iš ES gautas lėšas ūkininkai galės panaudoti naujų mėšlidžių ir srutų kaupyklų statybai ar senųjų rekonstrukcijai. Finansuojamos tinkamos išlaidos naujoms statybinėms medžiagoms, naujai mėšlo ir srutų laikymo įrangai, išvežimo, įterpimo bei paskleidimo technikai įsigyti. Paramos lėšomis taip pat galima padengti dalį bendrųjų ir projekto viešinimo išlaidų.
Ūkininkams, teikiantiems paraiškas, reikia pristatyti ir projekto aprašą. Jame turi būti numatytos ir pagrįstos būtinos investicijos bei jų tikslai, taip pat projektui reikalingos lėšos ir jų finansavimo būdai bei projekto įgyvendinimo terminai. Projekte tinkamos finansuoti išlaidos turi būti aiškiai išvardytos pagal išlaidų kategorijas, o ne pateikiamos bendra suma. Tinkamų finansuoti išlaidų sumai pagrįsti turi būti pateikiamas bent vienas komercinis pasiūlymas.
