Iki analoginės televizijos išjungimo Lietuvoje likus kiek daugiau nei 100 dienų, trečiadienį surengtoje diskusijoje buvo svarstoma, kaip įprastos televizijos „mirtis“ spalį paveiks televizijos turinį ir žiūrovų auditoriją.
Pereiti prie skaitmeninės televizijos neskuba
Skaičiuojama, kad šiuo metu skaitmenine televizija jau naudojasi 21 proc. šalies namų ūkių. Tai reiškia, kad iki spalio pereiti nuo antžeminės televizijos į skaitmeninę dar turės maždaug penktadalis šeimų visoje Lietuvoje.
„Teo“ Paslaugų plėtros ir rinkodaros tarnybos vadovas Nerijus Ivanauskas surengtoje diskusijoje teigė, kad 2009 m. analoginę antžeminę televiziją žiūrėjo 40 proc. Lietuvos gyventojų. 2012 m. šis skaičius jau yra sumažėjęs iki 26 proc.
„Per ketverius metus padaryta pusė darbo, 40 proc. sumažinome iki 26 proc.“, – sakė jis. Vadovo teigimu, daugiausiai analoginė televizija žiūrima kaimo vietovėse. Tačiau pastebima, kad net ir ten gyvenantys žmonės sparčiausiai atsisako antžeminės televizijos. 2009 m. ją žiūrinčiųjų buvo 60 proc., o 2012 m. beveik perpus tiek – 32 proc.
Bendrovė, atlikusi tyrimą ir paklaususi vartotojų, kada dauguma jų ketina pereiti prie skaitmeninės televizijos, gavo tokius atsakymus: didžioji dalis apklaustųjų (47 proc.) teigė nežinantys, kada tai padarys, 35 proc. apklaustųjų teigė tai planuojantys daryti rugpjūtį–rugsėjį.
„Tai reiškia, kad apie 20–30 tūkst. šeimų, išjungus antžeminę televiziją, tam tikrą laiką išvis nematys televizijos“, – perspėjo N. Ivanauskas.
Išjungus antžeminę televiziją, jo teigimu, dešimt kartų padidės skaitmeninės įrangos ir jos diegimo priemonių trūkumas.
„Vartotojams svarbiausia nelaukti spalio mėnesio ir įsirengti skaitmeninę televiziją vasarą – tada tai padaryti yra pats tinkamiausias laikas“, – ragino N. Ivanauskas.
Nyksta didžiųjų kanalų žiūrimumas
Anot reklamos planavimo agentūros „Inspired UM“ direktoriaus Vasario Oržerausko, tiriant televizijų auditorijos pokyčius 2007–2011 metais, užfiksuota tendencija, kad didžiųjų kanalų (TV3, LNK) auditorija smunka, o mažųjų, specializuotų – auga.
„Didieji kanalai per ketverius metus prarado 22 proc. savo auditorijos. Tai vyksta iš principo visur, tai nesusiję su perėjimu prie skaitmeninės televizijos. Latvijoje mažieji kanalai užima 55 proc. Estijoje – 51 proc.“, – sakė V. Oržekauskas.
Mažųjų kanalų augimą jis buvo linkęs aiškinti mokamos televizijos plitimu. Taip pat kinta žmonių įpročiai.
„Žmonės, kuriems yra per 50 metų, daug lėčiau adaptuos naujoves, skirtingai į jas reaguos jaunimas“, – sakė reklamos agentūros specialistas.
Prognozuodamas į ateitį, jis teigė, kad ir toliau mažės didžiųjų televizijos kanalų žiūrimumas, tačiau ilgės prie televizoriaus praleidžiamas laikas.
„Nuo 2007 iki 2011 m. televizijos žiūrėjimo laikas ilgėjo 8 proc. – nuo 280 iki 303 minučių per dieną. Lietuvos žiūrovo vidutinis prie televizijos praleistas laikas buvo 5 valandos. Nors skaičius stebina, tačiau, palyginti su kitomis šalimis, mes stipriai neišsiskiriame“, – sakė V. Oržekauskas.
Televizijos žiūrėjimo laiko ilgėjimas siejamas su kanalų pasiūlos įvairove, jos didėjimu, žmonės turi daugiau galimybių įsigyti daugiau televizorių ir šeimoje juos žiūrėti atskirai vienu metu, bet skirtingus kanalus.
Populiarės televizijos multimedijos
Reklamos eksperto teigimu, pasaulyje itin populiarėja daugiakanalė televizija, kai žiūrima daug medijų vienu metu. Lietuvoje, anot jo, tai dar nėra itin populiaru, tačiau jis prognozavo, kad ateitis priklauso būtent tokiai televizijai.
„Antra tendencija yra televizijos integracija su socialiniais tinklais. Tai nežmoniškai populiaru JAV ir Didžioje Britanijoje. Ką tai reiškia? Kad jūs žiūrite laidas realiu laiku ir tuo pačiu metu socialiniais tinklais komunikuojate, dalijatės įspūdžiais su savo draugais, kurie taip pat žiūri tas pačias laidas“, – aiškino V. Oržekauskas.
Trečia tendencija – T komercija, V. Oržekausko teigimu, tai vaizdžiai tariant, reiškia, kad „televizija primins parduotuvę“.
„Ateitis tokia: televizijai rodant, žmogus galės iškart gauti papildomos informacijos ir pirkti prekę“, - prognozavo jis.
Nebe televizija, o komunikacijos hibridas
Televizijos ekspertas, profesorius Žygintas Pečiulis siūlė prisiminti, kas iš tiesų yra tradicinė televizija. Jis minėjo tokius svarbius bruožus kaip nepertraukiamą informacijos srautą bei pasyvią auditoriją, tačiau čia pat pajuokavo, kad įvairių tyrimų duomenims, televizija dažnai siejama su moterimis ir neišsilavinusiais gyventojais, nes televiziją žiūri būtent šios dvi auditorijos grupės.
Naujoji hibridinė komunikacija, taip skaitmeninės televizijos atėjimą Ž. Pečiulis buvo linkęs apibūdinti.
Jo teigimu, tiems, kurie prie skaitmeninės televizijos perėjo jau seniai, atsiveria naujos televizijos žiūrėjimo galimybės, tačiau tie, kurie prie jos pereis tik paskutinę akimirką, ir toliau žiūrės ją kaip antžeminę televiziją, tik ji jiems bus geresnės kokybės.
„Ne tik priedėlio nusipirkimas yra svarbus, bet svarbus ir žmonių pasirinkimas. Aš pats dabar planuoju pirkti televizorių, tačiau kaip jį išsirinkti – visi jie gerai rodo? Televizijos žiūrėjimo aspektas tikrai ne pirmoje vietoje“, - samprotavo televizijos ekspertas.
Naujoji hibridinė komunikacija, anot jo, reiškia,buvusios galios griuvėsius. Tai jis siejo su informacijos nepatikimumo augimu, nyksta informacijos patikrinimų filtrai.
„Po spalio 29 dienos situacija šiek tiek pasikeis. Dalis žmonių, kuriems užges ekranas, gal jau ir nebejungs televizoriaus. Vis dėlto, manau, kad 99 proc. vis tiek susitvarkys tuos reikalus ir toliau žiūrės televiziją“, – prognozavo Ž. Pečiulis.
„Televizijų auditorija – tinginiai“, – kritiškai vertino profesorius. Būtent dėl šios priežasties televizija išliks, nes tinginių visada bus, tačiau tikėtina, kad jos auditorija ir toliau mažės.
„Ar bus pakankama masė žiūrinčiųjų, kad tradicinė televizija išliktų, čia klausimas. Man dar užteks, o jums – jaunajai kartai, nežinau“, – juokėsi televizijos ekspertas.
