Ateinančių metų biudžetuose įmonės turi atsižvelgti į kilsiančią minimalią mėnesio algą, tačiau kiek ji augs, priklausys nuo to, kurį įstatymą pasirinks valdžia. O profsąjungų sukalbamumas priklauso nuo jos lyderio vietos socialdemokratų sąraše.
Darbo kodeksas numato, kad dėl minimalios mėnesio algos (MMA) turi susitarti darbdavių, profsąjungos ir Vyriausybės atstovai. Bet vasarą priimtame Socialinių išmokų indeksavimo įstatyme įteisinta, kad MMA, kaip pensijos ir kitos socialinės išmokos, turėtų būti automatiškai indeksuojamas, kai infliacija per dvejus metus išauga daugiau nei 3 proc.
„Jeigu socialiniams partneriams dėl minimalaus atlygio nepavyks susitarti, bent jau indeksavimas po Naujųjų tikrai vyks“, - dienraštį „Verslo žinios“ patikino Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos valstybės sekretorius Rimantas Kairelis.
Klausimas dėl MMA didinimo įtrauktas į rugsėjo 23 d. Trišalės tarybos darbotvarkę. Rengiant ateinančių metų biudžeto projektą, profsąjungos siūlo jame numatyti, jog nuo sausio 1 d. MMA kyla iki 1000 Lt, o darbdaviai spaudžia, kad neapmokestinamųjų pajamų dydis (NPD) siektų 500 Lt.
„Ir darbuotojai, ir įmonės turi iš anksto žinoti ir planuoti, kada ir kiek bus didinama alga“, - pabrėžia šiuo metu Trišalei tarybai pirmininkaujanti Maistininkų profesinės sąjungos vadovė Gražina Gruzdienė.
Ji įspėja, kad prasidėjus šildymo sezonui kils socialinė įtampa, ypač mažesniuose miesteliuose, kur nemažai dirbančių žmonių gauna tik minimalią algą.
Finansų ministerija kol kas atsišaudo, jog sumų, apie kurias kalba profsąjungos ir darbdaviai, biudžetas „nepatemps“, ir užkulisiuose mini, jog prie dabartinės MMA (800 Lt) būtų galima pridėti ne daugiau kaip 40 ar 50 Lt. NPD dabar - 320 Lt.
Vasarą pasirašiusios bendradarbiavimo susitarimą su Socialdemokratų partija, profsąjungos įgijo svarų argumentą deryboms. Mainais už paramą rinkimuose abi šalys susitarė iki gruodžio pradžios sukurti mechanizmą, koks turi būti MMA ir į kokius rodiklius atsižvelgiant jį reikėtų didinti.
„Prieš rinkimus sakyti partneriams „ne“ - labai sudėtinga, ir profsąjungos tuo pasinaudos“,- profsąjungų spaudimu valdžioje esantiems socdemams neabejoja vienas Trišalės tarybos narys.
Tačiau, pasak jo, profsąjungos didelių reikalavimų nebekelia ir linkusios sutikti, kad po Naujųjų alga pakiltų bent iki 900 Lt.
Birželio pabaigoje profsąjungos už tai, kad Vyriausybė stumia žmones į skurdą, dar grasino protesto akcijomis, tačiau liepos viduryje Lietuvos socialdemokratų partijos prezidiumo pirmininkas Gediminas Kirkilas su Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos vadovu Artūru Černiausku sukirto rankomis dėl darbų plano 2008-2011 m.
Susitarime įtvirtintas bendras siekis įvesti progresinę gyventojų pajamų mokesčių sistemą - naujų tarifų projektas turėtų būti parengtas dar šiemet iki gruodžio 1 d.
Profsąjungos ir socdemai užsimoję didinti apdraustųjų privalomuoju socialiniu draudimu skaičių, į kurį dabar nepatenka ūkininkai, kai kurie kultūros ir žiniasklaidos darbuotojai.
Atskiru susitarimu numatyta, kad profsąjungų delegatas gaus vietą socialdemokratų rinkimų sąraše - profsąjungos į Seimą nori deleguoti Algirdą Sysą.
„Tai, kaip pavyks susiderėti dėl vietos sąraše, parodys, kiek socialdemokratai vertina profsąjungas“,- neslepia G. Gruzdienė.
Dienraščio teigimu, mainais už tai profsąjungos turės „remti, propaguoti ir aiškinti visuomenei Lietuvos socialdemokratų partijos rinkimų į Seimą programą, agituoti balsuoti už Socialdemokratų partijos kandidatus“ ir „kviesti darbo kolektyvų profsąjungų organizacijas propaguoti socialdemokratų politiką, remti ją“.
