Studentus iš Artimųjų Rytų į Lietuvą traukia gražios merginos ir pigus alus, Panevėžyje vykusioje ekonomikos konferencijoje sakė švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis. Bet Panevėžio regione, garsėjančiame ir geru alumi, ir dailiomis panelėmis, nei arabų studentų, nei investuotojų vis tiek nematyti. Panevėžyje apsilankę ministrai ir premjeras A. Butkevičius akcentavo, kad kviečiant investuotojus miestui ir rajonui būtina suvienyti jėgas. Vis dėlto savivaldybių vadovai pripažino, kad Vyriausybės delegacijos patarimai naudos neduos, jei nebus pertvarkoma mokesčių sistema. U.Mikaliūno nuotr.
Verslininkai – ne studentai
Ko reikia, kad didžiausiu nedarbo lygiu tarp šalies didmiesčių išsiskiriantis Panevėžys būtų patrauklus verslui, miesto Savivaldybėje surengtame forume „Panevėžio ateities projektas – kaip sudominti investuotojus?“ diskutavo premjeras Algirdas Butkevičius su ministrų komanda, apskrities savivaldybių vadovai, verslininkai.
Panevėžys toliau išlaiko bedarbių sostinės titulą. Pernai Panevėžio apskrityje, skirtingai nei visoje šalyje, dirbančiųjų mažėjo.
„Todėl turime sutelkti valstybės institucijų, verslo skatinimo agentūrų ir savivaldos atstovus, kad būtų pasidalijama patirtimi ir pasiūlymais, kaip atsižvelgiant į regiono ypatumus mažinti nedarbą, skatinti žmones imtis verslo ir pritraukti investicijų“, – miesto Savivaldybėje surengtoje konferencijoje kalbėjo premjeras A. Butkevičius.
Pasak Vyriausybės vadovo, susitikimuose su reziduojančiais ambasadoriais sulaukiama pasiūlymų kapitalą įdarbinti Lietuvoje, tačiau A. Butkevičius abejoja, ar pati Lietuva tam pasirengusi.
Meškerė – ateinanti ES parama
Su premjero komanda į Panevėžį atvykęs ūkio ministras Evaldas Gustas teigė matantis daugybę Aukštaitijos sostinės privalumų, patrauklių investuotojams. Jo nuomone, verslą į Panevėžį turėtų vilioti ne tik strategiškai itin patogi vieta, bet ir tai, kad ypač daug dirbančiųjų transporto, gėrimų, elektros įrangos srityse. Panevėžio apskrityje gamybos sektoriuje darbuojasi 20 procentų gyventojų, o visoje Lietuvoje – 18 procentų.
„Tai taip pat yra privalumas siekiant pritraukti investicijų“, – tvirtino ūkio ministras.
Tačiau, pasak E. Gusto, ieškant investuotojų ypač svarbus pačios savivaldybės aktyvumas, ir ragino apskrities savivaldybėms labiau išnaudoti viešojo ir privataus sektorių partnerystės galimybes.
Meškere savivaldybėms konferencijoje įvardyta 2014–2020 m. numatyta Europos Sąjungos parama investicijoms skatinti ir naujoms darbo vietoms regionuose kurti.
Pasak Panevėžio mero Vitalijaus Satkevičiaus, miesto planas – gana ambicingas. Už ES paramą numatyta sutvarkyti miesto centrą, autobusų stotį, smulkiojo ir vidutinio verslo, turizmo plėtrai pritaikyti buvusių karinio dalinio aviacijos dirbtuvių 13 ha teritoriją.
Vis dėlto E. Gustas pažymėjo, kad pritraukiant investuotojų ypač svarbus pačių savivaldybių požiūris, tačiau šioms stinga komunikacijos su potencialiais investuotojais įgūdžių.
Kita Vyriausybės atstovų įvardyta kliūtis, trukdanti regiono ekonominei plėtrai, – kvalifikuotos darbo jėgos trūkumas.
„Ši Vyriausybė švietimo sistemoje padarė lūžį, perėjusi nuo liberaliosios švietimo politikos prie valstybės reguliuojamos. Vadinasi, profesinės, taip pat aukštosios mokyklos orientuojamos rengti pirmiausia darbo rinkai reikalingus specialistus“, – teigė A. Butkevičius.
Lietuvoje daugiau kaip 50 proc. vyresnių nei 30 m. gyventojų įgiję aukštąjį išsilavinimą, o ES vidurkis gerokai mažesnis ir siekia apie 40 proc. Švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis pasidžiaugė, kad per pastaruosius metus išaugo susidomėjimas profesiniu mokymu, reikalingu darbo rinkai. Pernai stojančiųjų į profesines mokyklas padaugėjo 10 proc., nors kasmet Lietuvoje moksleivių sumažėja maždaug 7 proc.
A. Butkevičius paragino verslininkus glaudžiau bendradarbiauti su profesinio rengimo centrais, teikti reikalingų profesijų užsakymus. Netgi svarstoma profesines mokyklas pertvarkyti į viešąsias įstaigas, kad į specialistų rengimą įsitrauktų ir patys darbdaviai.
Kilpą veržia mokesčių sistema
Panevėžyje apsilankę ministrai ir A. Butkevičius akcentavo, kad kviečiant investuotojus miestui ir rajonui būtina suvienyti jėgas. Vis dėlto savivaldybių vadovai pripažino, kad Vyriausybės delegacijos patarimai naudos neduos, jei nebus pertvarkoma pati mokesčių sistema.
Pasak rajono mero Povilo Žagunio, net gražios merginos ir alus neišgelbės regionų, jei nebus mažinami mokesčiai juose kuriamoms įmonėms. Mero nuomone, dabartinė mokesčių sistema neskatina savivaldybių remti verslo, nes tokia iniciatyva neigiamai atsiliepia jų pačių biudžetui.
„Surenkant daugiau mokesčių, mažinami atsiskaitymai į biudžetą. Todėl privalome pagaliau pradėti vykdyti regioninę politiką, diferencijuoti mokesčių sistemą, mažinant mokesčius regionų įmonėms. Jei skirtųsi mokesčiai investuojantiesiems Vilniuje ir Panevėžyje, investuotojai ateitų ir į regioną. Kol to nėra, investuotojų nepriviliosime labai patrauklia geografine vieta“, – įsitikinęs P. Žagunis.
