Aukso kaina pradėjo kilti dar 2007 metais, prasidėjus krizei JAV, o vėliau, ekonomikos negandoms persimetus į Europą, sėkmingai didėjo toliau – beveik iki pat 2011-ųjų pabaigos. Per šį laikotarpį auksas pabrango nuo 600 JAV dolerių (1,6 tūkst. litų) iki 1921 dolerio už unciją (5 tūkst. litų).
Tačiau dabar, kai finansų rinkose vyrauja daugiau optimizmo, investuotojai auksą iškeičia į rizikingesnes investicijas. Susidomėjimą auksu kol kas rodo tik įvairių šalių centriniai bankai, kurie, siekdami diversifikuoti savo investicijų portfelį, jį supirkinėja kaip niekada gausiai. O investuotojai šių metų vasario mėnesį aukso pardavė daugiausiai per dešimtmetį – už 5,6 mlrd. dolerių (14,7 mlrd. litų). Aukso kaina nuo metų pradžios krito daugiau nei 5 proc. Kai kurie analitikai, kaip „Credit Suisse“ ir „Goldman Sachs“, prognozuoja, kad aukso kaina į buvusį lygį jau nebesugrįš. Investuotojų žvilgsniai pastaruoju metu krypsta į rizikingesnius aktyvus. Apie tai byloja akcijų indeksai, kurie pasiekė aukščiausią lygį nuo metų pradžios. O, pavyzdžiui, „Dow Jones“ akcijų indeksas kilo dešimt dienų iš eilės. Tai – geriausias rezultatas nuo 1996-ųjų.
Akcijų metai
Lietuvos finansų specialistai aukso dar nelaidoja. Lietuvos finansų maklerių asociacijos prezidentas Marius Dubnikovas sako, kad didesnis sukrėtimas euro zonoje vėl galėtų padidinti apetitą auksui. „Auksas – gynybinė pozicija, kai yra negandų, neaiškumų, investuotojai atranda auksą. Bet nuo šių metų pradžios vienbalsiai kalbėta, kad 2013-ieji priklauso akcijoms, investuotojai pereina į rizikingesnes turto klases. Gynybinės pozicijos apleidžiamos, dėl to egzistuoja pakankama rizika, kad aukso pozicijos gali susvyruoti, nes kapitalas juda į akcijas, verslą, investicijas, plėtrą“, – aiškina M. Dubnikovas. Pasak jo, ar tokios tendencijos bus ilgalaikės, daugiausia priklausys nuo JAV ir Europos makroekonominių rodiklių – jei šie toliau gerės, investuotojai greičiausiai toliau apleis auksą bei rinksis rizikingesnes investicijas. M. Dubnikovas atkreipė dėmesį, kad investuotojai nusigręžia ir nuo valstybinių obligacijų – jų pajamingumas – rekordinėse žemumose. Esą šiuo metu lėšos juda į korporatyvines obligacijas ir akcijas. „Matome, kad akcijų indeksai per trumpą laiką gerokai pasistiebė. NASDAQ 100 indeksas per penkerius metus pakilo apie 50 proc., Vokietijos ir Anglijos indeksai taip pat yra penkerių metų aukštumose, – kalbėjo M. Dubnikovas. – Prancūzija, ko gero, vienintelė, kurios indeksas žemesnis. Bet tai galima paprastai paaiškinti: ji įsivėlusi į Italijos problemas.“ Finansų makleris svarsto, kad jei kilimas užsitęstų, investuotojų dėmesys galėtų nukrypti ir į pramonines žaliavas.
Reguliuos Kinija
„Swedbank Markets“ finansų makleris Andrius Šuminas teigia, kad investuotojų grįžimą prie aukso taip pat galėtų paskatinti ir kylanti infliacija. „Visi baiminosi hiperinfliacijos JAV, bet jos nebuvo, nes spausdinami pinigai į ekonomiką nepakliūdavo: bankai neskolindavo, nekilnojamojo turto rinka stovėjo vietoje. Jei infliacija augtų, investuotojų susidomėjimas auksu galėtų ir vėl sugrįžti“, – sako jis. Tiesa, pasak pašnekovo, sprendžiant iš jau kurį laiką stiprėjančio dolerio kurso, jo kaina artimiausiu metu neturėtų kristi. „Yra netiesioginė koreliacija tarp aukso ir dolerio. Brangstantis doleris nenaudingas auksui, nes jo kainai kylant auksas pinga. Kartais ta koreliacija nulūžta, bet bendra tendencija ta, kad stiprėjanti valiuta rodo stiprėjančią ekonomiką“, – pasakoja pašnekovas. Tiesa, jis priduria, kad nežinia, ar dolerio brangimas bus ilgalaikis, mat JAV – eksportuojanti valstybė ir nėra suinteresuota valiutos brangimu. A. Šuminas taip pat atkreipia dėmesį, kad investuotojai jau kurį laiką renkasi rizikingesnius aktyvus. Paklaustas, kaip vertina galimybes, kad investuotojai greitai ims investuoti į pramonines žaliavas, pašnekovas aiškina, kad investicijos į žaliavas daugiausia priklausys nuo Kinijos finansinių rezultatų – mat kai kurie pramoniniai metalai, pavyzdžiui, varis, tiesiogiai koreliuoja su ekonominiais Kinijos rodikliais. „Esminis faktorius: ar Kinijoje jau pasiektas lūžio taškas, ar prasidės atsigavimas. Iki šiol Kinijos augimas lėtėjo, o paskutinį ketvirtį jis padidėjo, tačiau kaip bus toliau – dar neaišku. Kinijos problema – vidurinės klasės nebuvimas ir mažas vidaus vartojimas. Jei nepavyks šių problemų išspręsti ir ekonomika toliau trauksis, neigiamos nuotaikos vyraus ir dėl žaliavų“, – sako A. Šuminas.
Traukia dividendai
Investicinio Banko „Finasta“ analitikas Tadas Povilauskas sako, kad Baltijos valstybių investuotojai vis dar investuoja į tas pačias įmones kaip ir prieš metus – stiprias, dividendus mokančias bendroves. „Jau metai, kai akcijų indeksai auga. Primoji investavimo į akcijas banga kilo maždaug prieš metus, tuomet investuotojai susidomėjo stipriomis, stabiliomis bendrovėmis, kurios buvo savo rinkos lyderės ir turėjo gerų akcininkų. Nemaža dalis jų moka dividendus. Šios kompanijos buvo ir yra mėgstamos: jos yra tai, ko reikia dar pasitikėjimo visiškai neatgavusiems investuotojams“, – sako T. Povilauskas. Pasak pašnekovo, vis daugiau investuotojų nusigręžia ir nuo obligacijų. Pastarosios 2009–2011 metais į jas investavusiems leido nemažai uždirbti, tačiau dabar jų pajamingumas gerokai susitraukęs. Šiuo metu įmonės siūlo didesnę grąžą iš dividendų, negu galima uždirbti iš obligacijų.
Aukso kaina
Vasario mėnesį investuotojai pardavė didžiausią aukso kiekį per daugiau nei dešimtmetį – už daugiau nei 5,6 mlrd. dolerių (14, 74 mlrd. litų).Nuo krizės pradžios 2007 m. iki 2011-ųjų rugsėjo aukso kaina padidėjo daugiau nei tris kartus, iki dolerio už unciją (5,07 tūkst. litų) George’as Sorosas savo dalį investicijų į auksą biržoje sumažino 55 proc.
