Kaip pranešė Policijos departamentas, antradienį, 16.40 val., į Marijampolės apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą kreipėsi 45 metų moteris.
Ji pranešė, kad rugpjūčio mėnesį, susisiekusi su nepažįstamu asmeniu, sukūrė paskyrą bei investuodama lėšas esą į kriptovaliutas, pervedė 11 tūkst. 506 eurus.
Policija pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl sukčiavimo.
Daugybė atvejų
Kaip rodo Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro duomenys, finansiniai sukčiai iš Lietuvos gyventojų ir įmonių trečiąjį šių metų ketvirtį kėsinosi išvilioti 5,1 mln. eurų – 21 proc. daugiau nei praėjusį ketvirtį.
Liepos–rugsėjo mėnesiais sukčių padaryti realūs nuotoliai, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais, mažėjo 3 proc. iki 2,3 mln. eurų, o vidutinė išviliota suma išliko artima antrojo ketvirčio rodikliams ir siekė 871 eurą.
Trečiąjį metų ketvirtį finansų įstaigose sustabdytų ir iš sukčių atgautų lėšų suma siekė apie 2,8 mln. eurų.
Liepos–rugsėjo mėnesiais iš klientų sąskaitų išviliotų, bet finansų įstaigų pastangomis atgautų lėšų suma siekė apie 154 tūkst. eurų. Per ketvirtį finansų įstaigose sustabdytų lėšų suma išaugo 60 proc. iki 2,65 mln. eurų.
Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro vadovė Eglė Lukošienė teigė, kad statistika rodo, kad finansų įstaigoms pavyksta sustabdyti nusikaltėlius.
Trečiąjį ketvirtį finansų įstaigose fiksuota 2,77 tūkst. sukčiavimo incidentų – šiek tiek mažiau nei balandžio–birželio mėnesiais, kai tokių buvo 3 tūkst.
Šių metų antrą ketvirtį, palyginti su 2022 metų antruoju ketvirčiu, dvigubai suintensyvėjęs investicinis sukčiavimas (atitinkamai 204 ir 440 atvejų), liepos–rugsėjo laikotarpiu dar šiek tiek ūgtelėjo – iki 488 atvejų per ketvirtį.
Trečiąjį ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2022 metais, šešis kartus sumažėjo telefoninio sukčiavimo atvejų – tokių fiksuota 28. Be to, beveik keturis kartus iki 119 tūkst. eurų susitraukė ir sukčių išviliota suma.
