Nors pasaulio rinkose aukso paklausa didėja, jo kaina vis dar ritasi žemyn. Analitikai prognozuoja, kad ilgainiui ši tradiciškai saugi investicija turėtų brangti, tačiau Lietuvos investuotojai tuo tikėti neskuba.
Mėnesio pradžioje AB bankas SNORAS vienas pirmųjų iš Lietuvoje veikiančių bankų savo klientams pasiūlė visame pasaulyje itin populiarių investavimo į auksą priemonių, tačiau pirmųjų savaičių rezultatai parodė, kad krašto investuotojai vis dėlto nepuolė įsigyti aukso lydinių, "sąskaitinio" aukso ir aukso ateities sandorių žaliavų rinkoje.
Atbaido svyruojančios kainos.
AB banko SNORAS Investicinio verslo tarnybos direktoriaus pavaduotojas Remigijus Bartaška LŽ sakė, kad pirmomis prekybos auksu dienomis sulaukta susidomėjimo tų klientų, kurie aktyviai vertina investavimo į auksą galimybes, tačiau matydami krintančias kainas neskuba jo įsigyti.
"Investicijos į auksą yra vienos patikimiausių, siekiant išsaugoti savo sukaupto turto vertę ir apsaugoti jį nuo ekonominių, politinių, socialinių veiksnių ar valiutų nuvertėjimo. Per ekonomikos sunkmetį žmonėms itin aktualu apsaugoti per daugelį metų sukauptas savo santaupas", - įsitikinės R.Bartaška.
Labiausiai paplitęs ir prieinamas investavimo į auksą būdas yra aukso lydinių - monetų ar luitų - įsigijimas. Galima nusipirkti Austrijoje ir Šveicarijoje nukaldintų monetų bei aukso luitų, kurių praba - 80 proc. ir didesnė. Standartinis aukso luitas sveria 350 Trojos uncijų, arba 10,9 kilogramo, auksinių proginių monetų svoris svyruoja nuo 1 gramo iki 1 kilogramo. Tačiau aukso kainai rinkoje svyruojant nuo 910 iki 940 JAV dolerių už unciją, investuotojų ryžtas nedidėja.
Aukso kainos praėjusį trečiadienį nukrito iki 905,1 JAV dolerio už Trojos unciją - žemiausiai nuo gegužės 6 dienos, tačiau jau ketvirtadienį pakilo 0,6 proc., iki 915,21 JAV dolerio už unciją. Penktadienį aukso kaina vėl buvo mažesnė - 911 JAV dolerių už unciją.
Patrauklesnės aukso monetos
Klubo "Pinigų srautas" viceprezidentas Darius Simanavičius LŽ sakė, kad per pirmąjį šių metų ketvirtį investicinio aukso paklausa pasaulyje labai padidėjo, net apie 40 procentų.
"Lietuvoje šis skaičius greičiausiai dar didesnis, tiesiog todėl, kad anksčiau ši investavimo sritis lietuviams buvo prieinama tik per užsienio žaliavų biržas. Visais laikais auksas buvo laikomas apsaugos nuo infliacijos priemone. Todėl ir šiuo metu tai viena geresnių investicijų. Tačiau reikėtų atkreipti dėmesį, kad aukso kaina už Trojos unciją, atsižvelgiant į 20 metų kainos kitimo grafiką, padvigubėjo tik per pastaruosius penkerius metus. Ankstesnius 15 metų kaina svyravo nuo 250 iki 400 dolerių už Trojos unciją, o šiuo metu jos kaina artėja prie tūkstančio dolerių", - teigia ekspertas.
Kaip pasakojo D.Simanavičius, viena pirmųjų Baltijos valstybėse aukso luitais pradėjo prekiauti Latvijos investicinė kompanija, kuri prieš pusantrų metų aktyviai pradėjo veikti ir Lietuvoje. "Žinoma, tuoj pat atsirado įmonių, kurios taip pat pradėjo pardavinėti aukso luitus. Dabar auksu pradeda prekiauti ir bankai. Bet jau anksčiau kaip prieš pusmetį aukso luitų atsirado ir juvelyrinių dirbinių parduotuvių vitrinose. Sunku pasakyti, kokia Lietuvos investuotojų dalis investuoja į auksą, tačiau įsisiūbavus akcijų kursų nuosmukiui ir krintant nekilnojamojo turto rinkos kainoms ši investavimo sritis neabejotinai tapo populiaresnė", - teigia pašnekovas.
D.Simanavičius svarsto, kad iš akcijų ir NT rinkų "išėję" pinigai buvo nukreipti į pinigų rinkos priemones, t. y. vyriausybines obligacijas, indėlius ir, žinoma, auksą.
"Kaip viena investicijų į auksą priemonių yra monetų įsigijimas. Investavimas į monetas yra patrauklesnis dėl mažesnių sumų ir meninės vertės. Tačiau monetų kaina vis dėlto priklauso nuo tos dienos aukso rinkos vertės. Jeigu centrinis bankas išleidžia gana nedidelį monetų tiražą ir jos tampa populiarios tarp kolekcininkų, galima tikėtis papildomos ir gana solidžios grąžos. Lietuvos bankas išleidžia palyginti didelius monetų tiražus", - teigė D.Simanavičius. Pasak jo, juvelyriniai aukso dirbiniai taip pat gali turėti investicinę vertę, tačiau išliekamąją vertę turi vienetiniai gaminiai, papuošalai su brangakmeniais ir kiti ne masinės gamybos, didelės meninės vertės papuošalai.
Jolita ŽVIRBLYTĖ
