Mykolo Aleknos vardas lengvosios atletikos pasaulyje linksniuojamas jau kurį laiką, o ypač garsiai jis pradėjo skambėti šiemet, kai lietuvis nusviedė 74,35 m ir pagerino 38 metus gyvavusį pasaulio rekordą.
Lietuvos disko metikas M. Alekna yra labiau nei pasirengęs tęsti savo tėvo Virgilijaus, kuriam priklauso tos pačios disciplinos olimpinis rekordas, palikimą.
Jo metimas 69,89 m 2004 m. Atėnuose garantavo tuomet 32 metų sportininkui antrą olimpinį aukso medalį, kurį jis laimėjo ir 2000 m. Sidnėjuje.
Nepaisant to, kad Virgilijus įtvirtino savo šeimos vardą rekordų knygose, jo sūnus jau jį pranoko permesdamas Jurgeno Schulto 1986 m. pasiektą 74,08 m metimą.
Šio rekordo vyresnysis Alekna siekė visą savo karjerą ir prie jo priartėjo tik kartą, kai prieš pat Sidnėjaus žaidynes išmestė asmeninį rekordą – 73,88 metro.
Naujienų portalas tv3.lt kviečia prisiminti, kaip disko metimo finalai klostėsi anksčiau ir kiek kartų juose ant podiumo laiptelio lipti galėjo lietuviai.
Amerikiečių pradžia
Pirmuoju olimpiniu čempionu disko metimo rungtyje tapo Robertas Garrettas, kuris 1896 m. Atėnų olimpinėse žaidynėse pasipuošė auksu. Tiesa, amerikiečio metimas dabar gali atrodyti juokingas. Aukščiausios prabos medalį tada atnešė tik 29,15 m skriejęs diskas.
Pagreitį disko metimas pagavo, kai į olimpinį disko sektorių žengė Alas Oerteris. Nuo 1956 m. net ketveriose olimpinėse žaidynėse iš eilės amerikietis skynė auksą šioje rungtyje, o jo rezultatai jau buvo panašesni į dabartinių laikų.
1956 m. Melburne jis buvo geriausias su 56,64 m, tačiau toks rezultatas šiose olimpinėse žaidynėse net neleido patekti į finalą.
Visgi ketvirtosiose žaidynėse 1968 m. Meksike A. Oerterio diskas nuskriejo 64,78 m, o tai ne tik padovanojo auksą, bet ir tapo nauju olimpiniu rekordu. Su tokiu rezultatu šiemet sportininkai jau būtų prasibrovę tarp dvylikos geriausių.
Lietuvių era
Jei iki 1984 m. ant medalininkų podiumo disko metime dažniausiai stovėdavo amerikiečiai, tai nuo 1988 m. Seulo olimpinių žaidynių Jungtinių Amerikos Valstijų atletai apdovanojimų apskritai neiškovojo iki pat dabar.
Įdomu tai, kad būtent Seulo žaidynės buvo pirmosios, kuriose tarp geriausiųjų sušmėžavo ir lietuviška pavardė.
Tada dar Sovietų Sąjungos rinktinei atstovavęs Romas Ubartas diską švystelėjo 67,48 m ir pasipuošė olimpiniu sidabru. Tąkart jis nusileido buvusiam pasaulio rekordininkui J. Schultui, kuris užfiksavo 68,82 m.
Į kitas olimpines žaidynes, vykusias Barselonoje, lengvaatletis sugrįžo jau atstovaudamas Lietuvai ir nuskynė auksą. Tiesa, tada aukščiausios prabos medaliui užteko ir 65,12 m rezultato.
1996 m. į Atlantą vyko du disko metikai – Vaclavas Kidykas ir V. Alekna, tačiau jų rezultato neužteko medaliams. Visgi po ketverių metų V. Alekna pirmą kartą tapo olimpiniu čempionu. Auksą jam atnešė 69,30 m metimas.
Savo sėkmę disko metikas pakartojo ir 2004 m. Atėnuose, o rezultatas buvo labai panašus – 69,89 m.
Tiesa, 2008 m. Pekine V. Alekna liko trečias (67,79 m), o auksu pasipuošė estas Gerdas Kanteris (68,82 m).
Prognozės
Nuo pastarojo V. Aleknos medalio lietuviai ant disko metimo nugalėtojų pakylos daugiau nebelipo, tačiau viskas gali pasikeisti jau šiandien. Pasaulio rekordininkui M. Aleknai yra prognozuojamas medalis, o tai leidžia manyti ir geriausias jo rezultatas tarp visų atrankos dalyvių (67,47 m).
Nors šiemet „Deimantinėje lygoje“ jis dominavo – Lietuvos žvaigždė laimėjo visas tris varžybas, kurių programose buvo disko metimas – Europos lengvosios atletikos čempionate Romoje jį aplenkė ir slovėnas Kristjanas Čehas (68,08 m) ir austras Lukas Weisshaidingeris (67,70 m), kurių rezultatai buvo geresni už jo (67,48 m).
Didelę grėsmę pirmajam trejetui gali kelti ir Tokijo žaidynių čempionas švedas Danielis Stahlis, nors jo rezultatai šį sezoną ir neblizga.
D. Stahlis Tokijuje diską švystelėjo 68,90 m ir pasipuošė auksu, sidabrą iškovojo jo tautietis Simonas Petterssonas (67,39 m), o bronzą – jau minėtas L. Weisshaidingeris (67,07 m).
Pagal tokius rezultatus M. Aleknos šių metų atrankinis metimas būtų atnešęs sidabro medalį, o jau nebestebinantis metimas virš 70 m ribos – ne tik auksą, bet ir pagerintą tėčio olimpinį rekordą.
Belieka tik tikėtis, kad disko metimo žvaigždei „Stade de France“ aplinka bus palanki, o disko metimo sektoriuje pasiseks pademonstruoti auksinį pasirodymą.
