Pirmiausia – šalies iniciatyva ir noras bendradarbiauti. Bendra ES ir NATO politika, jos vieningumas ir konsolidacija yra šių organizacijų, taigi – ir Lietuvos, sėkmės esminė sąlyga. Pagrindinis Lietuvos užsienio politikos siekis – kad svarbiausi užsienio ir saugumo politikos klausimai Europos Sąjungoje ; būtų konstruojami laikantis vakarų civilizacijos vertybinių demokratijos ir laisvės principų. Ekonominės bandradarbiavimo perspektyvos - investicijų pritraukimas į Lietuvą, galimybės investuoti šalyje, naudingi prekybiniai mainai – taip pat lemia sekmę dvišaliame bendradarbiavime.
Neatskiriamu ES ir Šiaurės Atlanto Organizacijos vykdomos politikos su trečiosiomis šalimis principu yra ir turi likti demokratijos normų ir žmogaus teisių paisymas.
Kurios iš dviejų pagrindinių Europos Sąjungoje susiformavusių stovyklų poziciją santykiuose su Rusijos Federacija Lietuva turėtų remti dalyvaudama vieningos ES pozicijos formavime? Turimos galvoje „pragmatikų“ stovykla (Vokietija, Prancūzija, Italija ir t.t.) ir „principingųjų“ stovykla (Jungtinė Karalystė, Lenkija, Baltijos šalys ir t.t.).
ES valstybių narių susiskaldymas yra pavojingas pačiai Europos Sąjungai. Juo sėkmingai naudojasi Kremlius, skaldydamas Vakarų demokratijas. Čia mūsų tikslas - siekti abiejų pozicijų įmanomo suartėjimo, kad Europa kalbėtų vienu balsu ir veiktų vieningai. Europos Sąjunga buvo kuriama remiantis laiko patikrintomis Vakarų civilizacijos demokratinėmis vertybėmis. Štai kodėl ji tapo tokiu unikaliu ir sėkmingu politiniu bei ekonominiu dariniu. Turime ir taip vadinamos „pragmatinės” politikos rezultatą – „Šiaurinio srauto” dujotakio projektas, keliantis ne tik rimtą pavojų Baltijos jūrai, bet ir supriešinusį ES valstybes nares. Tas projektas iš esmės pažeidžia ES solidarumo principą. Taip pat svarbu pažymėti, kad remdami Ukrainą ir Gruziją, kartu remiame ir save.
Kokias svarbiausias penkias šalis ar regionus artimiausius keturis metus formuodama ir įgyvendindama savo užsienio politiką Lietuva turėtų laikyti prioritetinėmis ekonominio bendradarbiavimo požiūriu? Kodėl?
Reikia pastebėti, kad iki šiol nebuvo kryptingos valstybės ekonominių ryšių plėtros politikos. Tai buvo palikta savieigai ir privataus Lietuvos verslo nuožiūrai. Užtenka paminėti, kad tiesioginiam Lietuvos eksporto skatinimui šiais metais yra skirta tik 15 milijonų litų, taip pat galima apibūdinti ir užsienio investicijų pritraukimo į Lietuvą politiką, jos nėra.
Maisto, žemės ūkio produktų eksportui nebuvo ieškoma kitų rinkų, pavyzdžiui Kinijoje, Indijoje, arabų pasaulio šalyse. Todėl šiuo metu turime situaciją, kai Lietuvos maisto ir žemės ūkio produktų eksportas vyksta tik į pelningą, tačiau labai rizikingą Rusijos rinką, kuri kaip visi žinome, yra valdoma ne rinkos dėsnių, o politinių Rusijos vadovybės nuostatų.
Lenkijos maisto produktų eksporto į Rusiją uždraudimas buvo rimtas signalas ir mums. Deja, iš to nebuvo padaryta jokių išvadų ir Rusijos “veterinarinių reikalavimų” politika šiandien kirviu kabo virš mūsų eksporto. Todėl mūsų esminė nuostata yra remti ir skatinti Lietuvos verslo eksportą į mažiau rizikingas tačiau nuspėjamas rinkas. Labai svarbu įsitvirtinti , tegu ir mažiau pelningoje, sunkiau prieinamoje, tačiau patikimoje Europos Sąjungos rinkoje. Būtina pritraukti Skandinavijos aukštųjų technologijų investicijas, tai galėtų suteikti rimtą postūmį kur ne kur rusenančiai Lietuvos aukštųjų technologijų pramonei. Tas pat pasakytina ir apie abipusių ekonominių ryšių su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis skatinimą, čia iki šiol nebuvo rimtai dirbama. Abipusiai naudingas ekonominis bendradarbiavimas su JAV suteiktų ir “minkštojo” saugumo mūsų valstybei, o verslui inovacijų ir plėtros galimybių.
Teorinės politinio arba karinio konflikto galimybės atveju (pvz., Irano atžvilgiu), kuri Lietuvos tarptautinės politikos ašis - Vilnius-Briuselis ar Vilnius-Vašingtonas - turi nulemti mūsų šalies sprendimus?
Vadovaujamės nuostata: „Kuo daugiau Amerikos Europoje, tuo mažiau joje Rusijos”. Atsakymas būtų toks pat – bet koks euroatlantinės bendrijos vidinis susiskaldymas ir susipriešinimas yra itin pavojingas tiek Europai, tiek Jungtinėms Amerikos valstijoms. Susipriešinimas silpnina euroatlantinės bendrijos pozicijas pasaulio tarptautiniuose reikaluose. Turime daryti (ir darysime!) visa kas įmanoma, kad euroatlantinė bendrija turėtų bendrą poziciją, bet kuriuo svarbiu tarptautiniam stabilumui ir saugumui klausimu.
Kalbant apie karinių konfliktų galimybę, kuri galima ir Europoje (tą parodė Rusijos agresija prieš Gruziją), reikia atsiminti, kad pagrindinis Lietuvos ir ES saugumo garantas buvo ir išlieka Šiaurės Atlanto organizacija, o dvišalių santykių plotmėje, JAV laikome pagrindiniu Lietuvos saugumą užtikrinančiu partneriu.
Ar ir kurios iš išvardintų šalių, tokių kaip Azerbaidžanas, Kazachstanas, Turkmėnistanas, Iranas, Rusija, Kinija, Gruzija, Armėnija, kapitalui turi būti leista dalyvauti Lietuvos nacionaliniam saugumui strategiškai svarbių svarbos projektų įgyvendinime ar tokios svarbos objektų valdyme? Kodėl?
Lietuvos įstatymuose yra itin svarbi nuostata, kad Lietuvai kartu su tarptautiniais partneriais įgyvendinant nacionaliniam saugumui strategiškai svarbų projektą, būtų taikomas euroatlantinės integracijos kriterijus, užtikrinantis, kad dėl bendradarbiavimo su konkrečiais užsienio investuotojais nekils pavojų minėtam projektui ir Lietuvos nacionaliniam saugumui. “Švarios” euroatlantinės integracijos kriterijus atitinkančiais subjektais reikia laikyti užsienio partnerius ne pagal jų registracijos ES ir NATO šalyse požymį, bet pagal tai, ar jie, dalyvaudami strateginiuose Lietuvai projektuose, turi tikrų ketinimų ir pajėgumo įnešti realų indėlį įgyvendinant Lietuvos europinę ir transatlantinę integraciją.
Europos Sąjungos teisė ir sutartys su šia organizacija, taip pat sutartiniai įsipareigojimai NATO mūsų šalies teisės atžvilgiu turi neginčijamą viršenybę ar yra viršesni tiek, kiek nepažeidžia Lietuvos politinių, ekonominių ar socialinių interesų?
Turi neginčijamą viršenybę. Tą teigia ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Akto dėl stojimo į Europos Sąjungą antrasis punktas.
Ar Lietuva tarptautinėje arenoje turėtų siekti įtvirtinti savo kaip tilto tarp Rytų ir Vakarų statusą? Kaip? Kodėl?
Noriu priminti, kad konfliktų metu pirmiausia sprogdinami yra tiltai. Būvimo tiltu tarp Rytų ir Vakarų idėja iš esmės reiškia neutraliteto politikos pasirinkimą. Neutralūs buvome dar 1940 metais, kas iš to išėjo puikiai žinome. Mes esame Europos Sąjungos ir NATO nariai, nors ir šių organizacijų paribyje, todėl ekonominė politika turi remtis turi pirmiausia remtis siekiu ekonomiškai integruotis į Europos Sąjungą, o tai neįmanoma neįintegravus mūsų transporto infrastruktūros ir energetikos. Turime atidžiai vertinti projektus, kurie galėtų įtraukti mus į NVS ekonominę erdvę eurointegracijos sąskaita, padarydami mus tuo “tiltu” tarp Rytų ir Vakarų.
Kuri – Užsienio reikalų ministerija, Prezidentūra, Ūkio ministerija ar kuri kita institucija – turi prisiimti didžiausią atsakomybę ir iniciatyvą dėl Lietuvos ekonominių interesų atstovavimo užsienyje?
Visa Lietuvos Vyriausybė, kuri turėtų Programą ir aiškų planą dėl Lietuvos ekonominių interesų atstovavimo užsienyje politikos. Šiandien to nėra. Matome, kaip kertasi Ūkio ir Užsienio reikalų ministerijos politikos dėl natūralių monopolijų veiklos ateities Lietuvoje. Ūkio ministerija aiškiai pasisakė už “Gazprom’o” monopolio išlaikymą Lietuvoje, nors tam priešinosi Prezidentas ir užsienio reikalų ministerija.
Apibrėžkite asocijuotų šalies verslo ir pramonės struktūrų įtaką Jūsų partijos atstovo vadovaujamos Vyriausybės užsienio politikos formavimui ir įgyvendinimui? Pagrindiniai įtakos būdai?
Ne paslaptis – verslo ir pramonės lyderių bandymai daryti įtaką įvairioms viešojo gyvenimo sritims, tarp jų ir valstybės politikai. Svarbiausia, kad tai būtų daroma civilizuotai. Įtakos turi būti suvaldytos sukuriant joms veikimo “rėmus”. Todėl mes “neišradinėsime dviračio”, o remsimės sėkminga Airijos, Danijos, Švedijos patirtimi.
Įkursime Nacionalinę ekonomikos ir socialinių reikalų tarybą, kuri Airijoje tapo konsultaciniu forumu, padėjusiu 80-jų viduryje parengti pirmąjį Nacionalinį susitarimą dėl Airijos ekonomikos modernizavimo. Mes siūlysime tokį nacionalinį susitarimą.
Kitas svarbus darinys apjungiantis Vyriausybę ir žymiausius verslo bei mokslo atstovus būtų Danijos ir Švedijos pavyzdžiu sukurta Nacionalinė globalizacijos taryba. Pirmiausia įkurta Danijoje, ji per metus laiko po viešų konsultacijų su žymiais pasaulio ekspertais parengė strateginį dokumentą - “Danijos strategija globalioje ekonomikoje – pažanga, inovacijos, santarvė”. Šiuo metu Danijos ekonomika viena iš konkurencingiausių pasaulyje. Lietuvai irgi siūlysime tokį įrankį globalizacijos iššūkiams atremti.
