Seimo opozicija, rengianti interpeliaciją premjerui Gediminui Kirkilui, pati nelabai tiki jos sėkme.
„Tvarkos ir teisingumo”, konservatorių, Darbo partijos bei Liberalų sąjūdžio frakcijos jau šią savaitę žada baigti rinkti parašus ir suderinti interpeliacijos tekstą.
Tiesa, liberalų lyderis Eligijus Masiulis portalui “Balsas.lt” pripažino, jog frakcija tik ketvirtadienį galutinai apsispręs, ar apskritai ketina remti šią iniciatyvą. “Nesame tikri, ar tai neatrodys tiesiog kaip destrukcija. Koks gi tikslas mėginti nuversti Vyriausybę, jei nėra naujos daugumos, kuri būtų pasiryžusi perimti vadžias? Juk mokytojams ir kitiems žmonėms svarbu, kad būtų išspręsti klausimai. Kita vertus, ar ši iniciatyva netaps dingstimi Naujajai sąjungai arba dar kam nors iš valdančiųjų išsiderėti iš G. Kirkilo dar kokių dividendų – mainais į paramą?”- samprotavo E. Masiulis.
Partijos Tvarka ir teisingumas lyderis Valentinas Mazuronis buvo nusiteikęs labiau optimistiškai. “Iš pradžių tekstą parašėme mes, paskui savo variantą pateikė konservatoriai. Vakar Darbo partijos frakcijos prezidiumas nutarė paremti interpeliaciją ir turi per kelias dienas pateikti pasiūlymus, kaip ir Liberalų sąjūdis,”- sakė V. Mazuronis.
Kai kurie kalbinti konservatoriai atvirai abejojo interpeliacijos sėkme, tačiau teigė, jog būtina išreikalauti, jog premjeras dar kartą viešai atsakytų į klausimus dėl energetikos ir švietimo reikalų. Pasak jų, ir pati valdančioji koalicija turi spręsti, ar remti tokį premjerą.
Valdantieji: turėtų atsistatydinti pats A. Kubilius
Seime surinkti parašai po dokumentu, kuriuo reiškiamas nepasitikėjimas Seimo pirmininko pavaduotoju bei konservatorių lyderiu Andriumi Kubiliumi. Premjeras Gediminas Kirkilas žurnalistams neigė, jog valdančiųjų interpeliacija A. Kubiliui dėl pastarojo neva piktybiškų veiksmų sausio pabaigoje pirmininkaujant Seimo posėdžiui, kuriame Vyriausybė siūlė ypatinga skuba priimti Atominės elektrinės įstatymo pataisas, yra kerštas. “Aš pats jokių interpeliacijų nerengiu. A. Kubilius pats turėtų atsistatydinti iš Seimo pirmininko pavaduotojo posto, kadangi yra susiformavusi jau daugumos Vyriausybė. Padorus politikas taip ir pasielgtų,”- sakė premjeras.
Jis taip pat siūlė opozicijai pirmiausia apsispręsti, ar ji pajėgi suformuoti daugumos arba kieno nors remiamos mažumos Vyriausybę. Priešingu atveju, pasak premjero, interpeliacija tėra rinkiminis triukas.
Valdančiajai koalicijai priklausantis Seimo narys liberalcentristas Vytautas Bogušis sakė, jog tokių interpeliacijų ir vyriausybei, ir dar kiekvienam iš ministrų opozicija gali pateikti kartą į savaitę ir netgi kasdien. Pasak jo, tai tėra rinkiminiai žaidimai. “Faktas yra tas, kad kitų idėjų opozicija neturi ir suformuoti Vyriausybę yra nepajėgi. Kas jiems dar belieka?”- ironizavo V. Bogušis.
***
Dabar konservatorių parengtame interpeliacijos tekste yra 11 klausimų. Devyni iš jų yra susiję su energetikos projektais – daugiausia „Leo LT“ projektu, vienas su nesugebėjimu susitarti su mokytojų profsąjungomis, skleidžiama propaganda, bauginimais ir patyčiomis, nukreiptomis į mokytojus. Taip pat domimasi, kodėl į neformalų pasitarimą dėl G. Kirkilo kandidatavimo į premjero pareigas 2006 metų vasarą buvo pakviestas “Gazpromo” tarpininkės Lietuvoje bendrovės “Dujotekana” vadovas Rimandas Stonys ir kokią įtaką premjerui turi šis asmuo.
Ligi šiol rengtos interpeliacijos atskiriems ministrams žlugdavo, nors formaliai net neegzistavo valdančioji dauguma. Paprastai pritrūkdavo vos vieno kito balso, nes dalis parlamentarų tiesiog „balsuodavo kojomis“, nors frakcijos, kurioms jie atstovauja, formaliai interpeliacijas remdavo.
Šiuo metu valdančiąją koaliciją sudaro socialdemokratai, valstiečiai liaudininkai, liberalcentristai bei Pilietinės demokratijos partija bei neseniai prisidėję socialliberalai. Kartu sudėjus valdantieji Seime turi 73 parlamentarų paramą. Iš viso Seime yra 141 narys.