Didelė virtualios erdvės skvarba jaučiama kiekvieno mūsų gyvenime, bet apčiuopti ekonominę šio reiškinio naudą – sunku.
Nerasime abejojančiųjų, kad internetas iš esmės transformavo kasdienį gyvenimą – nuo rytinio laikraščio skaitymo ritualo iki bendravimo su draugais bei artimaisiais. Žymūs ekonomikos ekspertai, pavyzdžiui, 19 metų JAV federaliniam rezervų bankui vadovavęs Alanas Greenspanas, dar prieš mažiau nei tris dešimtmečius teigė, esą didėjanti interneto sklaida bei investicijos į infrastruktūrą ir modernizaciją sukels trečią pramonės revoliuciją, kaip vidaus degimo variklis XVIII amžiuje ar elektros energija XIX–XX amžių sandūroje.
Vis dėlto, net ir esminės, visą apimančios transformacijos ne visada būna pelningos. Paradoksalu, tačiau girdėdami apie novatorių, kaip Markas Zuckebergas, uždirbamas milijardines sumas vis dar negalime teigti, kad internetas ir su juo susijusios paslaugos iš esmės papildo valstybių biudžetus. Net JAV, kurioms tenka 30 proc. viso pasaulio internetinės prekybos pelno, nebuvo užfiksuotas žymus pajamų augimas, kurį galima sieti su didėjančia virtualios erdvės sklaida.
Produktyvumas sumažėjo
Anot internetinės ekonomikos specialisto Johno Cassidy, nuo 2005 metų JAV darbo jėgos produktyvumo augimas krito iki 1,4 proc. – rodiklio, veikiau primenančio laikus, kuomet internetas dar nebuvo komercializuotas, nei amžiaus, kuriame net paaugliai naudojasi virtualių finansų paslaugomis. Verta pridurti, kad didžiausiu interneto vartotojų skaičiumi Vakarų pasaulyje pasižymintis Jungtinių Valstijų darbo jėgos produktyvumas 1994–2004 metais augo kone dvigubai sparčiau nei įprastai – net 3,5 proc., tačiau grįžo į įprastą, mažesnį nei 2 proc. augimą dar 2004-ųjųpabaigoje. Pabrėžtina būtent metų svarba: 2004-aisiaisnebuvo net svajojama apie tokį mobiliųjų įrenginių bei socialinių tinklų ir e. parduotuvių potencialą.
3 proc. produktyvumo augimas rodo, jog šalies gyventojų gyvenimo kokybė, esant stabiliam augimui, padvigubėja per ketvirtį amžiaus. XX a. paskutiniame dešimtmetyje fiksuotas aukštas produktyvumo augimas sukėlė daug diskusijų apie artėjantį internetinės ekonomikos amžių, tačiau bent jau kol kas tai neįvyko.
Praėjusiais metais pasirodžiusioje publikacijoje JAV Nortvesterno universiteto ekonomikos profesorius Robertas Gordonas tvirtino, esą internetinės technologijos nėra pajėgios iš esmės pakeisti žmogaus darbą, todėl tikėtis industrinio perversmo, paskatinto virtualios erdvės, – neverta. Pastarajam antrino įtakingas britų žurnalistas Martinas Wolfas, kuris teigia, kad„šiandienos informacijos amžius pilnas garsų ir įtūžio, o tai iš esmės nėra reikšminga“ Neįmanoma apskaičiuoti
Ekspertų įsitikinimu, daugiausia investicijų internetinėje erdvėje šiuo metu sulaukia socialiniai tinklai ir įvairios pramogos. Šį nuomonę patvirtina pastarųjų metų sėkmės istorijos, kaip „Facebook“ ar „Zynga“, o ką jau kalbėti apie „YouTube“, „Google“ ir „Amazon“ pelną.
Reikia atkreipti dėmesį, kad minėtų įmonių tiekiama produkcija ir iš esmės nekuria pridėtinės vertės. Didžioji pajamų dalis sukuriama populiariuose interneto tinklalapiuose skelbiant reklamą ar gaunant pajamas mainais į internetiniuose žaidimuose priimtiną valiutą.
Būtent čia galime stebėti esminį skirtumą tarp garo variklio, elektros energijos ir interneto. Pirmieji du ilgam prigijo pramonėje ir tik vėliau persikėlė į vartotojų namus, o internetas šiuo metu daug plačiau taikomas individualiu lygmeniu, o pramonėje tik leidžia pirmuosius daigus.
Norinčiųjų išsiaiškinti, kodėl iš esmės nauja interneto technologija nesukėlė ekonominio bumo, netrūksta, tačiau bendro atsakymo nėra iki dabar. „The New York Times“ ekonomikos analitikė Annie Lowrey teigia, kad neįmanoma apčiuopti realios interneto naudos ekonomikai, mat virtuali erdvė begalę paslaugų siūlo tiesiog nemokamai.
Kitaip tariant, jei yra sukurtos priemonės klausytis muzikos nemokamai – kam ją pirkti? Vis dėlto tai toli gražu nereiškia, kad muzikos kiekis sumažėjo – kaip tik atvirkščiai. Interneto teikiama nauda ne visada išmatuojama finansine išraiška.
Industrinis internetas
Nors kai kurie ekspertai itin kritiškai vertina interneto potencialą, pastarojo laidoti nevertėtų. Galima tik priminti, kad Karlo Gutenbergo išrastas spausdinimo aparatas, transformavęs informacijos sklaidos priemones, taip pat nesukėlė visuotinio ekonomikos pakilimo XV–XVI a. Internetas turėtų būti vertinamas veikiau kaip informacijos sklaidos platforma, o ne atskiras, pajamas generuojantis reiškinys.
Finansų ir pramonės konglomerato „General Electric“ vyriausiojo ekonomikos eksperto Marco Annunziatos teigimu, interneto amžius prasidės, kuomet susivienys interneto, inžinerinis ir IT žinių kapitalas. Eksperto nuomone, internetas teikia neribotų techninių galimybių keistis informacija. Tai reiškia, jog Londone nubrėžti brėžiniai po kelių akimirkų gali atsidurti Tokijuje, kur jau kitą dieną bus išanalizuoti ir pritaikyti gamyboje.
Lietuviai linkę pirkti internetu
Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2011 metais Lietuvoje internetu naudojosi daugiau nei 65 proc. gyventojų (apie 2,3 mln.). Atmetus vaikus iki 9 metų bei žmones, vyresnius nei 75 metai, išeina, jog internetu šalyje naudojasi visi darbingo amžiaus gyventojai, tad internetinė prekyba turi potencialo gauti nemažų pajamų. Skaičiuojama, kad 2012 metais elektroninės parduotuvės gavo apie 200 mln. litų pajamų.
Vis dėlto lietuviai komerciniu aktyvumu nusileidžia kaimynams. „Eurostato“ duomenimis, 2012 metais bent vieną kartą internetu pirko 20 proc. šalies gyventojų, o estai ir latviai buvo aktyvesni: internetu prekių įsigijo atitinkamai 23 proc. ir 27 proc. gyventojų. Verta pridurti, kad Lietuvos gyventojų aktyvumas internete per aštuonerius metus išaugo bene 10 kartų, o priežasčių vartojimo augimui mažėti nematyti.
Tarp pagrindinių lietuvių pasyvumo priežasčių Susisiekimo ministerija įvardija menką gyventojų pasitikėjimą virtualiomis paslaugomis bei egzistuojančius barjerus įsigyti prekes iš kitų šalių.
Žaislų nebekurs
Dar 1987 metais Nobelio Ekonomikos prizo laimėtojas Robertas Solowas pusiau juokais sakė: „Kompiuterių amžių matau visur išskyrus produktyvumo statistikoje.“
Po 10 metų ekonomistui teko atsiimti savo žodžius, mat produktyvumo augimas JAV kone padvigubėjo. Interneto amžius dar tik prasideda, o dėmesys išimtinai pramogoms palaipsniui turėtų blėsti. Juolab, kad netgi tokių kompanijų kaip „Apple“ inžinieriai veiklą vis dažniau nukreipia inovatyvaus industrinio interneto linkme. „Iš esmės kūrėme žaislus. Noriu atrasti ką nors, kas iš tikro spręstų rimtas problemas“, – žurnalistams pasakojo vienas muzikos grotuvų „iPod“ programinės įrangos kūrėjų, iškeitęs išmaniuosius grotuvus į reaktyvinius variklius.
Vis daugiau pramonės sektorių supranta, jog investicijos į interneto pagrindu veikiančius produktus ilgainiui atsipirks, o pirmieji įšokę į dar efektyvesnės gamybos traukinį galiausiai laimės kovą dėl rinkos. Praėjusių metų duomenimis, 13 didžiausių pasaulio ekonomikų pajamos iš internetinės prekybos jau prilygsta Kanados BVP dydžiui, bet tai tik pradžia.
Industrinis internetas
McKinsey instituto duomenimis, internetu per 15 metų buvo sukurta daugiau pridėtinės vertės, nei per visą pramonės perversmo periodą
Industrinio interneto kūriniams priskiriami tokie išradimai, kaip savaeigis „Google“ automobilis, pajėgus keliauti mieste be vairuotojo
Platesnis interneto technologijų pritaikymas leistų ES pramonininkams per metus sutaupyti 397 mlrd. litų
Finansų ir pramonės konglomerato „General Electric“ skaičiavimais, industrinis internetas per artimiausius 17 metų pasaulio BVP turėtų padidinti daugiau nei ketvirtadaliu
