Šių metų rugsėjo viduryje programišius iš Europos, pasivadinęs slapyvardžiu – Poxxie, įsilaužė į JAV kompanijos kompiuterinį tinklą ir nugvelbė 1400 kreditinių kortelių numerius, jų savininkų vardus bei pavardes, adresus ir saugumo kodus, rašo „Bloomberg“.
Prabėgus kuriam laikui, tas pats programišius, nesusidurdamas su dideliais sunkumais pardavė kortelių duomenis internete. Už vienos kreditinės kortelės duomenis buvo prašoma vos 3,5 JAV dolerio. Šiam tikslui programišius sukūrė nuosavą prekybos svetainę, adresu CVV2s.in. „Ponemon“ instituto atlikto tyrimo duomenimis kasmet vien JAV yra pavagiama 8,4 mln. kreditinių kortelių duomenų.
Stebina tai, kad didžioji dalis šios informacijos vėliau yra parduodama naudojantis tokiais tinklalapiais kaip amazon.com.
Poxxie ir panašių į jį asmenų sukurti internetiniai apsipirkimų portalai veikia tarsi šešėlinis XXI amžiaus piratų pasaulis. Internetinėje erdvėje gausu ne tik tokių svetainių, bet ir forumų bei pokalbių kambarių, kuriuose verda diskusijos, kreditinių kortelių duomenų vagysčių temomis. Pasirodo, kad šis nusikalstamo verslo modelis yra labai pelningas, per metus programišiai susižeria šimtus milijonų JAV dolerių.
Žinoma, gali kilti klausimas, kodėl tokie kaip Poxxie parduoda kreditines korteles po 3,5 JAV dolerių, kuomet galėtų, pasinaudodami turima informacija, įsigyti automobilį. Anot Poxxie, tokios kortelės gali būti bet kuriuo momentu užboluotos, be to prekių įsigijimas, naudojantis svetimos kortelės informacija, sukelia papildomų rizikų.
114 mlrd. JAV dolerių
Internetinio saugumo kompanijos „Symantec“ teigimu, per metus programišiai sugeba pavogti informacijos, kurios vertė siekia 114 mlrd. JAV dolerių. Tuo tarpu Federalinių tyrimų biuro duomenys atskleidžia, kad 2010 metais JAV bankų plėšikai sugebėjo pagrobti tik 43 mln. JAV dolerių. Jungtinių Tautų Organizacijos vertinimu pasaulinė kokaino rinkos vertė siekia 85 mlrd. JAV dolerių.
Pralaimi kovą
Internetinių įsilaužėlių verslas klesti, nes jie gali prisidengti anonimiškumo kauke ir naudodami įvairias technines gudrybes užmaskuoti savo tapatybę.
Iki 2008 metų egzistavo jėgų pusiausvyra tarp įsilaužėlių ir saugumą užtikrinančių kompanijų, tačiau panašu, kad dėl sparčiai augančio programišių skaičiaus ir technologinių pasiekimų internetinis saugumas atsiduria vis didesniame pavojuje.
2009 metais „Symantec“ užfiksavo 2,8 mln. naujų kompiuterinių virusų rūšių. 2010 metais šis skaičius išaugo iki 286 mln. Viena iš tokio spartaus augimo priežasčių yra ta, kad sudėtingi kompiuteriniai virusiai patekę į kompiuterį sugeba patys keisti savo kompiuterinį kodą, tuo tarpu antivirusinė sistema, turinti katalogą visų jai žinomų virusų, nebegali atpažinti modifikuoto mutanto.
Įsilaužti pigu
Šiuo metu rinkoje vos už kelis tūkstančius JAV dolerių galima įsigyti programinę įrangą, kuri padės pavogti informaciją iš kitų kompiuterių arba leis juos kontroliuoti nuotoliniu būdu.
Piktybinės įrangos kūrėjai išvystė atskirą verslo šaką. Jie nuolatos tobulina savo programinę įrangą, išbando ją prieš naujausias antivirusines sistemas, suteikia savo klientams galimybę naudotis tų šalių serveriais, kurie įsteigti valstybėse, žiūrinčiose pro piršus į internetinį piratavimą, trikdo pasirinktų kompanijų interneto svetainių veiklą.
Viena tokių nelegalių bendrovių reklamuojasi „SecondZion“ forume. Ji įsteigė skambučių centrą tiems programišiams, kuriems reikia apsimesti JAV bankų klientais arba bendrauti su vokiškai kalbančiais finansininkais. Anot, reklamos visi skambučių centro darbuotojai turi ilgalaikę panašaus darbo patirtį. Tame pačiame diskusijų forume galima rasti ir teigiamų atsiliepimų apie minėtą paslaugą. Panašių pavyzdžių – gausybė.
Organizuotas tinklas
Straipsnio pradžioje minėtas programišius Poxxie, tėra smulkusis šešėlinio pasaulio verslininkas. Daugelis į jį panašių programišių per mėnesį iš nelegalios veiklos užsidirba keletą tūkstančių JAV dolerių ir tuo mat metu gauna atlyginimą pagal įprastinę darbo sutartį.
Kiti programišiai priklauso milžiniškiems organizuoto nusikalstamumo tinklams, o dalis užima tarpinę poziciją tarp pirmų dviejų.
Dirba padavėja
Žurnalistams pavyko pabendrauti su programiše slapyvardžiu „Hex Nightmare“. Į trečią dešimtmetį įkopusi mergina tikina per mėnesį prie atlyginimo prisidurianti 8 tūkst. JAV dolerių. Pagrindinės įplaukos gaunamos iš kreditinių kortelių ir internetinės bankininkystės informacijos vagysčių.
Norėdama turėti įtikinamą alibi mergina darbuojasi padavėja. Todėl niekam nekyla pernelyg didelių įtarimų dėl jos pragyvenimo šaltinio. Vis dėlto nelegaliai uždirbtus pinigus tenka leisti apgalvotai, nes priešingu atveju padavėjos atlyginimas gali pasirodyti pernelyg didelis.
Mergina teigė nenorėjusi prisiimti didžiulės paskolos, tam, kad galėtų studijuoti aukštojoje mokykloje, vietoje to ji nusprendė 2 metus savarankiškai mokytis informatikos gudrybių interneto forumuose, kuriuose gludino savo, kaip programišės įgūdžius.
Kibernetinė policija
JAV Federalinių tyrimų biuras steigia atskirus padalinius kovai prieš internetinius nusikaltimus. Anot jų kova nėra lengva, prireiks laiko kol pareigūnai visiškai perpras nusikalstamas schemas, programišių logiką ir privers įstatymų leidėjus priimti reikiamus teisės aktus, tačiau kibernetinė policija tiki savo pergale. Jie turi puikų pavyzdį – mafiją, kuriai įveikti taip pat prireikė ilgo laiko ir daug pastangų, tačiau galų gale organizuotas nusikalstamumas buvo sutriuškintas.
Visai kitokia situacija tokiose valstybėse kaip Baltarusija, Rumunija, Ukraina ar Rusija. Buvusiose Sovietų Sąjungos respublikose klesti internetinis nusikalstamumas, o šių valstybių institucijos kol kas nėra pajėgios efektyviai pasipriešinti naujam priešininkui.
