Grybų žinovai sako, esą iš tokių musmirių gaminami ir liaudies medicinos vaistai, tačiau gydytojai susiduria su kita realybe – dar dažniau džiovintomis musmirėmis žmonės svaiginasi.
Internete mirga marga skelbimų dėl superkamų raudonųjų musmirių. Už kilogramą džiovintų supirkėjai siūlo viliojančius pinigus: „Džiovintas raudonąsias musmires superkame po 140 eur/kg. Ppriklausomai nuo išdžiovinimo kokybės!“
Dar kituose skelbimuose galima rasti mokančių už kilogramą džiovintų raudonųjų musmirių ir šimtą penkiasdešimt, ir per du šimtus eurų. Ir ne tik džiovintos, paklausą turi ir šviežios raudongalvės. Supirkėjai net ir instrukciją žada, jeigu tik kas apsiims jų pririnkti: „Šviežias taip pat superkame – tik rinkimo dieną! Superkame po 3.5 eur/kg. Nesiūlyti mažiau kaip 3 pilnų kibirų (be kotų).“
Tiesa, susisiekti su supirkėjais ne taip ir paprasta – išgirdę, kad džiovintomis musmirėmis domisi žurnalistai, tuoj baigia pokalbį, o kiti ir iš viso neatsiliepia.
Toksikologai nesistebi, nes dažniausiai džiovintos musmirės superkamos prekiauti kaip medžiaga, skirta svaigintis. Bent jau į Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės medikų rankas pakliūva jau pavartoję tokių nuodingų musmirių.
„Bet vis tiek didžioji dauguma juos naudoja svaiginimosi tikslu. Jeigu žmonės kalbėt apie raudonąją musmirę, tai tie žmonės puikiai žino, ką jie suvalgo. Dažniausiai tai jau būna ne šviežias grybas, na, paruoštas atitinkamai. Naudoti, kaip psichoaktyvi medžiaga. Mūsų pacientai puikiai žino ir kaip gauti, ir kokiu būdu nusipirkti, ir kaip naudoti. Ir ką daryti, jeigu įvyksta neapskaičiuotas apsinuodijimas“, – teigia toksikologė Gabija Laubner-Sakalauskienė.
Kiti nelaimėliai džiovintų užvalgo netyčia.
„Jai pasirodė gal tai yra žuvis, suvalgius buvo, ir jai pasirodė… Kad ir labai sunkiai, ji pas mus sveiko. Dėl labai stipraus haliucinogeninio poveikio. Ir virškinamojo trakto poveikio“, – sako G. Laubner-Sakalauskienė.
Ir svarbiausia, kaip sako medikė, labai retai, kurie musmirėmis svaiginasi sąmoningai ir į ligoninę pakliūva apsvaigę. Dažniau – patyrę vienokių ar kitokių traumų po haliucinacijų.
„Jeigu tai yra nesaugi aplinka arba žmogaus niekas neprižiūri, tai toks žmogus gali pagalvoti, kad vanduo yra stiklas, ir bandyti eiti. Ar kokia nelaimė – paskęsti gali. Arba yra aukštyje, išeina į balkoną, ir pagalvoja, kad turi sparnus, gali pradėti atitinkamai elgtis“, – pasakoja G. Laubner-Sakalauskienė.
Ir toks svaiginimasis Lietuvoje – niekieno nekontroliuojamas. Bet kam prieinamos net ir pamokos, kaip pasigaminti legalios svaiginimosi medžiagos iš raudonosios musmirės. Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento laikinoji direktorė sako, kad ši medžiaga nėra įtraukta į narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašus, ir paaiškina, kodėl.
„Turėtume suvokti, kad sunku būtų užtikrinti tokį kontrolės mechanizmą. Nenušienausim mes tų miškų, ir tie grybai auga. Ir palyginti su tais tikraisiais haliucinogeniniais grybais, jų poveikis yra silpnesnis. Ir šiaip Lietuvoje haliucinogeniniai grybai nėra tokia populiari narkotinė medžiaga, kaip, pavyzdžiui, kanapės“, – aiškina laikinoji departamento vadovė Gražina Belian.
Be to, kaip sako departamento vadovė, kol niekas nemirė nuo tokio svaiginimosi, keisti teisės aktus būtinybės nėra. O mikologai sako, esą raudonosios musmirės išties turi medžiagų, kurios apsvaigina.
„Visokie šamanai šiaurės tautų naudojo tam, kad pasiektų apsvaigusią būseną, ir galėtų pasikalbėti su dvasiomis. Gal ir šiuo metu tai praktikuoja“, – sako mikologas Jonas Kasparavičius.
Tačiau mikologas sako, esą raudonoji musmirė tokia paklausi veikiausiai tikrai ne dėl to, kad apsvaigina. Priežastis – liaudies medicina.
„Greičiausiai kažkas gaminama, nes kainos didelės, bet ar kosmetika, ar vaistai, kažkas gal atrado kokį know how, nuo kokių sutrikimų, gal susiję su kraujagyslėmis“, – spėja J. Kasparavičius.
Taip žmonės gydo ir širdies ligas, ir artritą. Tačiau medikai kategoriški – savigyda užsiimti nereikia. Mat galime ne tik nepasveikti, bet ir apsinuodyti. Tiesa, per metus tokių atvejų – vienetai. Šiemet nebuvo dar iš viso.
