Praeitą savaitę vienoje populiarioje paauglių merginų „Facebook“ grupėje pasirodė štai toks anoniminis merginos įrašas:
„Sveikos. Rašau iš netikros anketos, nes nenoriu, kad kažkas atpažintų. Labai reikia patarimo, kaip mamai pasakyti, kad aš „self harminau“? (red. žaloti save) Vasara, 30 laipsnių, namie nelabai įmanoma išbūti su megztiniu, lauke tuo labiau. Mama galvoja, kad man su galva kažkas negerai, kad aš vaikštau su megztiniu. Tuo labiau į treniruotes eiti negaliu, nes treneris paskambins mamai ir viską pasakys.
Pagalvojus apie tai, kad reikės mamai viską pasakyti, norisi tiesiog verkti ir tada pradedu drebėti. Geriausia būtų, kad patartų tos merginos, kurios pačios su tuo susidūrė. Ačiū iš anksto. Bijau mamos reakcijos, bijau, kad ji manęs visiškai nesupras. Tos, kurios nežino, kas yra self harminimas – savęs žalojimas“, – rašė mergina populiarioje internetinėje grupėje.
Tiesa, mergina savo amžiaus neskelbė, todėl nėra žinoma, ar ji jau yra sulaukusi pilnametystės.
Tėvams pateikia melagingas istorijas
Po šiuo merginos įrašu pasirodė ne viena dešimtis komentarų, kuriuose merginos atvirai pasakojo savęs žalojimo istorijas. Štai viena jų rašė, kad mamai pamačius randus, teko sugalvoti ir pasiteisinimo istoriją, kuri nebuvo labai įtikinama:
„Man buvo panaši situacija, tik mama pastebėjo, kai ploviau indus, nes pasiraitojau rankoves ir ji sako: „kas čia?“ Reikėjo staigiai sugalvoti kažką, tad pasakiau visišką nesąmonę, kad su aštriu tušinuku piešiau kažką ant rankos stipriai ir liko žymės.
Kadangi jau buvo praėję nemažai laiko ir randai buvo neryškūs. Iš mamos veido ir tono aš supratau, kad ji nepatikėjo, bet kadangi matė, kad nenoriu prisipažinti, pasakė: „na, gerai“. Gal kartais sueina ir kvailas pasiteisinimas, kurį perpras, bet pati pasijusi geriau“, – rašė „Facebook“ vartotoja.
Kita mergina taip pat prisipažino, kad anksčiau ji buvo linkusi žaloti save, tačiau norėdama apie tai pasikalbėti su savo mama, ji visas savo mintis išdėstė popieriaus lape:
„Man taip buvo. Tiesiog žinojau, kad žodžiais mamai į akis neišeis pasakyti, nes pravirksiu ir nieko nebepasakysiu. Paprasčiausiai pasiėmiau lapą, pagalvojau, ką rašysiu. Lape surašiau visas savo emocijas, kas buvo, kodėl taip buvo, kodėl anksčiau nieko nesakiau. Prieš paduodant lapą, labai jaudinausi. Pasakiau mamai pro ašaras, kad šiame lape yra mano emocijos ir nenoriu, kad ji pyktų ant manęs“.
Ragina pasikalbėti su mama
Dar viena paauglė prisipažino, kad jai pagerėjo, kai ši nusprendė apie tai prisipažinti savo mamai ir ragino to paties nebijoti ir merginą.
„Nebijok pasakyti mamai. Turėjau aš tokią problemą, dvejus metus diena iš dienos nuolatos tai dariau. Aš irgi bijojau mamos reakcijos. Bet geriausiai nebijoti, paaiškinti jai, kad tai buvo periodas, kurio pati nesupratai, pasakyk jai. Ji galbūt supyks, bet supras. Mama toks žmogus, kad ji supras ir patars tau vienintelė. Niekada nebijok vienintelio žmogaus – Mamos“, – ragino komentatorė.
Būtina ieškoti pagalbos
Ir nors dešimtys komentatorių palaikė merginą, pasakojo ankstesnes savęs žalojimo istorijas, vis dėlto atsirado ir tokių paauglių, kurios nesuprato, kodėl kitos merginos taip elgiasi ir ragino kuo greičiau kreiptis pagalbos. Štai viena iš panašių komentatorių tikino, kad toks problemos sprendimo būdas yra tikrai nepateisinamas:
„Man juokinga darosi, paskaičius kai kuriuos komentarus. „Tu nesi buvusi mūsų situacijoje“, „Visi skirtingai priima sunkumus“, „Esi stiprus perėjęs per tai“. Ką? Kur stiprumas – savęs žalojime? Esi stiprus, kad susipjaustei rankas, ar bet ką kitą? Ką jūs šnekate. Stiprus esi tada, kai tai atlaikai, ar susigyveni su tuo. Tada, kai problemas sugebi pamiršti, o ne tada, kai pasiimi ten nežinia ką ir pjaustai savo kūną.
Kalbant apie kartų skirtumus, kad senesnės kartos neturėjo tokių problemų – jūs žiauriai klystate, problemos buvo ir bus visada, nesvarbu, kuri karta, tiesiog būdavo priimtini kitokie sprendimo būdai. Jums priimtina pjaustytis ir rodyti taip savo „stiprumą“ (juokiasi). Visi turi, turėjo ar turės gyvenime didelių nuopuolių ir pjaustymasis nėra problemos sprendimas. Jūs teisinate tai ir realiai teisinate savižudybę. Mergaitės, jums taip pat reikia pagalbos, apsilankykite pas specialistus“, – rašė mergina.
Padaugėjo save žalojančių paauglių
Vaiko raidos centro Vaikų ir paauglių krizių intervencijos skyriaus vadovė, vaikų gydytoja ir paauglių psichiatrė Jolanta Trinkūnienė sako, kad vasaros metu iš tikrųjų padaugėjo atvejų, kai į specialistų rankas patenka susižaloję paaugliai.
„Iškart paskelbus karantiną jautėme net tokių atvejų sumažėjimą. Tačiau ilgiau pabuvus namuose atsirado toks nuovargis, trintis, įtampa. Paaugliai pradėjo stokoti realaus kontakto ir tada padaugėjo savižalos. Paaugliai pereina į bendravimą socialiniuose tinkluose ir jie vienas kitą net paskatina tai daryti. Šiuo metu tikrai jaučiamas tokių atvejų pagausėjimas“, – nurodo J. Trinkūnienė.
Specialistė sako, kad pasitaiko, jog žalojasi ir 9, ir 10 metų vaikai, tačiau tai dažniausiai paplitę tarp 15–17 metų paauglių. To priežastys gali būti įvairiausios: patyčios, išsiskyrimas su mylimu asmeniu, konfliktai, nesutarimai šeimoje, jausmas, kad niekas nesupranta, tėvų skyrybos.
Pirmieji ženklai
Taip pat specialistė pabrėžia, kad savižala nėra tik rankų žalojimas, o gali būti ir kitokie bandymai, susiję su savo gyvybės atėmimu. Nors, pasak J. Trinkūnienės, pirmuosius ženklus pastebėti yra ganėtinai sudėtinga, tačiau keletą jų galima atpažinti.
„Būtų labai gerai, kad būtų laiku pastebėta ir kiek įmanoma išvengta to. Jeigu šeimoje yra šiltesnis bendravimas, šeimoje dažniau pasikalbama kartu, turite bendrų veiklų, tai tikrai greičiau tėvai pastebi, kad vaikas tampa uždaras, nori dažniau atsiriboti, tampa liūdnesnis“, – nurodo gydytoja.
Nespauskite prisipažinti
Anot jos, svarbu nebijoti tiesiai vaiko paklausti, kas jį slegia. Tačiau ji pabrėžia, kad negalima primygtinai reikalauti pasakyti, kas yra negerai, nes vaikas gali dar labiau užsisklęsti.
„Reikia subtiliai atrasti raktą į paauglio širdį ir padėti jam atsiverti. Jeigu yra nerimas tėvams arba pats paauglys sako, kad jam yra negerai ir viduje jam yra sunku, jaučiasi lyg draskomas, blogai miega ir jam sunku susikaupti, liūdna, tai yra signalai, kad reikia kreiptis pagalbos į profesionalus.
Kiekvienas atvejis yra individualus, tačiau jeigu pajaučiate, kad tai sunku ir kelia nerimą, kodėl likti su ta problema, kai galima pasikonsultuoti. Aišku, vienkartinė konsultacija stebuklų nepadarys. Darbas turi vykti ne tik su paaugliu, bet ir šeimos konsultavimas, jų tarpusavio santykių koregavimas“, – nurodo J. Trinkūnienė.
