Juo iš Rygos transplantacijai atskraidinamas gyvybiškai svarbus organas – kepenys. Ir tai yra akivaizdus įrodymas, kad organų donorystėje sienos tarp valstybių neegzistuoja.
„Pasiūlė organą apie 17 val. vakare, tada buvo svarstoma su Lietuvos chirurgais, ar organas tinkamas transplantuoti. Įvertinus, kad organas yra tinkamas, buvo pradėtas visas koordinavimo procesas – recipiento atvykimas į ligoninę, chirurgų nuvykimas ir parvykimas iš Latvijos“, – sako koordinatorė Monika Kapitančukė.
Iš Rygos atgabentos kepenys
Į mūsų šalį atgabentos kepenys nešamos į greitosios automobilį. Svarbi kiekviena minutė. Žinoma, kad jos bus persodintos suaugusiam Lietuvos piliečiui, kuris jų laukė pusę metų.
Lemtingo skambučio iš Nacionalinio transplantacijos biuro šis asmuo sulaukė vakar, vos tik Rygos medikai pranešė, kad Latvijoje tinkamo recipiento nėra ir donorinės kepenys siūlomos Lietuvai. Recipientui teko skubiai apsispręsti.
„Laukėme taip pat iš jo dar atsakymo. Šiek tiek dar užtruko, nes ir pačiam žmogui yra tikriausiai didelis iššūkis priimti visą šitą sprendimą, bet, tikiuosi, kad žmogus tikrai apsidžiaugė ir kad tikrai viskas praeis sėkmingai ir sėkminga bus transplantacija“, – pasakoja M. Kapitančukė.
Dar vakar recipientas buvo paguldytas į ligoninę. Dabar recipiento ir medikų komandos laukia svarbiausias dalykas – sudėtinga, kelias valandas truksianti transplantacija.
„Labai džiaugiuosi, kad šis procesas buvo sukoordinuotas be jokių nesklandumų ir bus išgelbėta dar viena gyvybė“, – patikina koordinatorė.
Stasiui kepenų transplantacijos prireikė dėl vėžio
Ką reiškia kepenų transplantacija, puikiai žino po poros mėnesių 65-erių metų jubiliejų švęsiantis Stasys Bareikis. Prieš dvylika metų jis išgirdo negailestingą diagnozę – kepenų vėžys, kurio nei gydyti, nei pašalinti neįmanoma. Vienintelis kelias – transplantacija.
„Sutrikau, bet po to taip griežtai pasakiau, tvirtai: „Sutinku“, nes taip primečiau per keletą minučių, kad liko man, jeigu vėžys, kiek pagyventi – metai dveji, treji, o čia yra šansų“, – prisimena S. Bareikis.
Donoro kepenų vyras taip pat laukė maždaug pusmetį, o gegužės 12-ąją, kuomet jam atlikta transplantacija, jis vadina antruoju gimtadieniu. Jis jau dvylika metų gyvena su kito žmogaus kepenimis.
„Puikiai jaučiuosi, puikiai gyvenu, judu, dirbu, lakstau. Vienu žodžiu, laimingas. Dabar aš laimingesnis nei prieš operaciją“, – pasakoja vyras.
Transplantacijos procesas nenutrūko ir per karantiną
Beje, organų transplantacijos procesas Lietuvoje nenutrūko net ir per karantiną. Tai patvirtina ir Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų medikė Eglė Šakienė:
„Tai vertinant inkstus, mes netgi turėjome keliomis transplantacijomis daugiau, lyginant su praėjusių trejų metų skaičiais. Dvi širdys buvo išgabentos į Hanoverį, kepenys į Šveicariją ir transplantavome širdelę, gautą iš latvių kolegų.“
Šiais metais Lietuvoje atliktos jau 63 transplantacijos: 41-na inksto, 3 širdies, 9 kepenų, 10 ragenų. Iš viso šalyje įvairių organų ir audinių transplantacijų laukia apie 400 žmonių.
