Internete išpopuliarėjusi Monika Šalčiūtė prisiminė vaikystę: atskleidė, su kokiomis lėlėmis žaidė

Dabar barbių gamintojai, užpilti skundų lavinos, siūlys mergaitėms net barbes storuliukes ir mažo ūgio. Taip esą skatins mergaites suprasti, kad ir ne modelio figūros jos gali būti nuostabios.

Bet psichologai mano kitaip. Esmė visai kitur – vaiką labiau trikdo ne lėlių kūno apimtys. O tai, kad jos nepalieka vietos mažųjų fantazijai.

Vos tik pasirodė filmas „Frozen“, viso pasaulio mergaitės pradėjo svajoti, kad šios gražuolės plaukus jos galėtų šukuoti pačios. Ir Lietuvoje lėlytės Frozen yra vienos populiariausios tarp keturmečių ir penkiamečių.

Lygiai kaip ir padauža Maša. Mašos lėlytes savo dukroms graibsto šio animacinio serialo „Maša ir lokys" gerbėjų tėvai. O štai prie šios kolonos lyg užhipnotizuotos sustingsta vyresnės mergaitės. Šios kolekcinės barbės kai kurioms yra svajonių svajonė.

Po kelių mėnesių mergaitiškų maldų kolonoje stovės mažos ir smulkios, aukštos ir net apkūnios barbės. Visokių kūno formų, ne tik idealios figūros ir tobulas lėles barbių gamintojai nusprendė pateikti rinkai, nes gavo pylos nuo kritikų. Skunduose nuolat piktinamasi kad mergaitės pradeda tapatintis su tokiomis idealiomis ir nuo realybės nutolusiomis lėlėmis, kai jų mamos ir jos pačios esti kiek kitokios figūros. Ir pradeda savęs nemylėti.

Bet ar tikrai lėlės tiek daug reiškia mergaitėms? Nejaugi per daug su jomis žaisdamos susigadina visą gyvenimą? Monika Šalčiūtė, su socialinių tinklų pagalba tapusi Lietuvos įžymybe, prisipažįsta taip pat labiausiai vaikystėje žaidusi su barbėmis.

Greičiausiai šitą rinkčiausi. Kad ir kaip būtų keista, bet šitą rinkčiausi ir savo dukrai tokią pirkčiau, - su žurnaliste bendravo Monika. - Aš atsimenu, kad man labai labai patiko barbės ir visokios tokios lėlytės, nebūtinai barbės, bet aukštos, gražios. Nebuvo man tokio didelio noro turėti lėlę kūdikį. Aš pamenu, buvo labai populiaru turėt kūdikį, kurį ten pagirdai dar kažką padarai. Pas mane nebuvo tokio”.

„Turėjau daug, - prisipažino M. Šalčiūtė. - Buvo penkiolika metų ir galvojau, ai, aš su jomis nebežaidžiu, sukroviau jas visas, nunešiau prie konteinerio ir tegul kas nors pasiima. Bet ten buvo tiek daug iš tikrųjų. Pagalvojau, dabar tai būtų smagu. Palik savo vaikui. Deja, dabar reiks pirkt naujas“.

Daugiau – vaizdo siužete: