Užfiksuota daugiau pažeidimų
2014 m. trečiąjį ketvirtį Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) gavo 220 pranešimų apie neteisėtą ar žalingą turinį internete 2014 m. Interneto naudotojai siuntė pranešimus apie rastą informaciją internete, susijusią su rasinės ar tautinės nesantaikos kurstymu, pornografija, vaikų seksualiniu išnaudojimu, taip pat apie neleistiną asmeninės informacijos skelbimą. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu ketvirčiu, pranešimų skaičius padidėjo 15 proc.
Iš viso per devynis šių metų mėnesius išnagrinėtas 521 pranešimas, dėl 202 pranešimų po atlikto tyrimo buvo imtasi tolesnių veiksmų.
Visą internete skelbiamą informaciją Lietuvoje reglamentuoja įvairūs teisės aktai, už kurių nesilaikymą numatyta administracinė, civilinė ar net baudžiamoji atsakomybė. Nustatyta, kad nelegalus yra pornografinės, pedofilinės, rasinę ir tautinę nesantaiką kurstančios informacijos skelbimas.
Informacijos srautą kontroliuoti sunku
Švietimo informacinių technologijų centro direktoriaus pavaduotojas Mantas Masaitis pastebi, kad sukontroliuoti visą internete pasirodančią neteisėtą ar žalingą informacija neįmanoma.
„Kiekvienos šalies įstatymai žalingą informaciją reglamentuoja skirtingai. Lietuvoje šiuos klausimus kontroliuoja Nepilnamečių apsaugos nuo žalingos informacijos įstatymas, tuo tarpu kitos valstybės tokio įstatymo neturi arba jis skamba visiškai kitaip. Dėl to kovoti su tokia informacija internete yra labai sunku. Pavyzdžiui, daugelyje pasaulio valstybių pornografija nėra draudžiama (JAV, Nyderlanduose, Rusijoje ir kt.), todėl tokiais atvejais pašalinti pornografinio turinio neįmanoma“, - kalba M. Masaitis.
Didžiausi pavojai, slypintys internete, yra elektroninės patyčios, asmeninių duomenų panaudojimas netinkamu būdu, žalingas, netinkamas turinys, kurį vaikai gali pastebėti socialiniuose tinkluose ar žiūrėdami videoportalus. Taip pat nepilnamečiai internetu bendraudami su nepažįstamais asmenimis gali susidurti su viliojimu, socialiniu priekabiavimu ar kitokiu nemaloniu elgesiu.
„Dažniausiai jauni žmonės nukenčia dėl elektroninių patyčių ar asmeninės informacijos nutekinimo. Tačiau aš pastebiu, kad nemažiau pavojų kelia virtualūs kazino, lažybų kontoros, nes ten nereikalaujama rimto amžiaus patvirtinimo. Vaikams užtenka paspausti sutikimą, kad yra pilnametis, ir nekontroliuojamai lošti“, - sako M. Masaitis.
Būtina informuoti visuomenę
Siekiant apsaugoti vaikus nuo žalingos informacijos, galima pasinaudoti technologinėmis priemonėmis. Šiais laikais visos operacinės sistemos turi tėvų priežiūros sistemą, kuria suaugusieji gali kontroliuoti, kiek laiko vaikas praleis prie kompiuterio, ir reguliuoti, kokia informacija turėtų būti blokuojama.
M. Masaitis sako, kad šis būdas veiksmingas tik iki tam tikro laiko: „Priemonė realiai veikia tik tol, kol vaikas pakankamai mažas ir nemoka konfigūruoti kompiuterio. Paauglystėje jie technologijas perpranta ir tėvų priežiūros priemonės nustoja veikti. Todėl vaikus būtina papildomai šviesti. Jiems reikia aiškinti, kuri informacija teisėta, kuri ne. Padėti suprasti, kad neatsargiai pranešus asmeninę informaciją, ja gali pasinaudoti sukčiai. Tiesiog šeimoms reikia daugiau tarpusavyje bendrauti ir nepilnamečiams aiškinti, kuri informacija yra skelbtina, kuri ne.“
Bandant atkreipti visuomenės dėmesį į žalingą informaciją ir elgesį internete 2012-2014 m. Lietuvoje vykdomas projektas „SIC LT II“ („Safer Internet Centre LT II“) praplėtė Saugesnio interneto programos veiklą Lietuvoje. Šiuo metu Saugesnio interneto centro veiklas vykdo 4 partneriai: Informavimo centras – ITC, Informavimo mokymo centras „Langas į ateitį”, Karštoji linija – RRT, pagalbos linija – „Vaikų linija“.
Projekto tikslas – skatinti saugesnį, ypač vaikų, naudojimąsi internetu ir naujomis jo technologijomis; suteikti visuomenei galimybę anonimiškai pranešti apie neteisėtą ar žalingą interneto turinį bei teikti pagalbą vaikams, susidūrusiems su kibernetinėmis patyčiomis, seksualiniu viliojimu, žalingu turiniu ir kita nemalonia ar bauginančia patirtimi naudojantis interneto technologijomis.
„Interneto informacinio centro darbuotojai mokytojams, tėvams ir vaikams aiškina, kaip atpažinti žalingą informaciją ir su ja kovoti, RRT gautus skundus tiria, o „Vaikų linija“ bando situaciją taisyti, jei nelaimė jau įvyko“, - išskiria M. Masaitis.
Opiausia problema – elektroninės patyčios
„Vaikų linijos“ psichologės savanorės Jurgitos Smiltės Jasiūlionės teigimu, vaikai, patyrę žalą dėl internete pasirodžiusios neteisėtos informacijos, skundžiasi palyginti retai.
„Iš viso 2013 metais gavome 370 skambučių ir laiškų, tai nėra labai daug, bet palyginti su 2012 metais, pranešimų skaičius išaugo trigubai“, - informuoja J. S. Jasiūlionė.
Anot psichologės, dažniausiai konsultuojasi 12 – 15 metų paaugliai. Jie skundžiasi dėl elektroninių patyčių, nesėkmingai užmegztų santykių internete, asmeninės informacijos paviešinimo. Taip pat teiraujasi informacijos apie techninius parametrus, nori sužinoti, kaip užblokuoti nepageidaujamą kontaktą socialiniuose tinkluose, kaip įslaptinti savo duomenis, kad jų negalėtų matyti kiti, ir panašiai.
Pagrindinė problema, su kuria vaikai susiduria naršydami internete, - elektroninės patyčios.
Visuomenė vis dar pakanti patyčioms. Ne mažieji išgalvojo, kad galima tyčiotis, jie stebi aplinką ir ima pavyzdį iš kitų. Viešoje erdvėje yra daug nepagarbos, netolerancijos, ją skleidžia tiek vaikai, tiek suaugę žmonės.
„Dažnai vaikai neatskiria virtualaus pasaulio nuo realybės ir mano, kad socialiniame tinkle išsakytos mintys ar atlikti veiksmai nepalies tikro gyvenimo. Tačiau virtualios patyčios veikia taip pat skaudžiai, kaip ir realiame gyvenime, o kartais net skausmingiau – socialiniuose tinkluose pašaipos sklinda greitai ir jas mato kur kas daugiau žmonių. Tai yra visuomenės liga, kurią būtina gydyti“, - pabrėžia J. S. Jasiūlionė.
Todėl „Vaikų linijos“ psichologė pataria tėvams nuolat kalbėtis su vaiku apie tai, kas jam aktualu, domėtis vaiko savijauta, stebėti nuotaikos pokyčius, rodyti paramą. Svarbu ne tik palaikyti morališkai, bet ir imtis realių veiksmų – pastebėjus patyčias, apie neleistiną elgesį informuoti socialinio tinklo administratorius, kad šie imtųsi atitinkamų priemonių. Tam, kad galėtų padėti vaikams, tėvai turėtų žinoti bent jau pagrindinius dalykus apie socialinius tinklus ir jų veikimo principus.
Diana JANUŠAITĖ
