• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Specialistai sako, kad nuo Naujų metų interneto paieškose labai padaugėjo užklausų apie tai, kas šiais metais laukia paties interneto. Ar daugės reklamos? Ar ji bus geriau apmokama? Ar vis dar karaliaus „Facebookas“? Ar paskęsime interneto beribiame turinyje?

Specialistai sako, kad nuo Naujų metų interneto paieškose labai padaugėjo užklausų apie tai, kas šiais metais laukia paties interneto. Ar daugės reklamos? Ar ji bus geriau apmokama? Ar vis dar karaliaus „Facebookas“? Ar paskęsime interneto beribiame turinyje?

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Vienos didžiausių lietuviškų interneto svetainių grupės „TiPRO grupės“ savininkas Elvijus Gudžiūnas pabrėžia, kad prieš pradedant spėlioti, pirmiausia reikia paneigti kelis populiarius mitus apie internetą.

REKLAMA

Kova su kita žiniasklaida

Pirmasis mitas, E. Gudžiūno nuomone, yra tas, kad internetas kovoja su spauda, radiju ir televizija.

„Internetas nekovoja, o padeda spaudą, radiją ir televiziją pasiekti greičiau ir patogiau. Esmė yra turinys, o turinys standartiškai perduodamas arba tekstu, arba garsu, arba vaizdu. Jei su kuo ir kovoja internetas, tai tik su popieriumi, radijo ir televizijos bokštais. Ir ypač kvailai ir neprofesionaliai atrodo, kada kai kurie Lietuvos interneto portalo atstovai džiaugiasi interneto kino teatrų („Netflix“) atėjimu lyg internetas kovotų prieš televiziją, nes nesupranta, kad kokybiškas turinys pirmiausia kovoja dėl vartotojo laiko, kurio jis turi 24val. Kokybiškas turinys pasiims tą laiką iš visų, kurie turi mažiau kokybiško turinio tiek tekstuose, tiek garse, tiek vaizde“, – kalba pašnekovas.

REKLAMA
REKLAMA

Duomenų saugumas

Antras mitas, jo nuomone, yra neva menkas duomenų saugumas internete. E. Gudžiūno teigimu, vartotojai dažnai nesusieja, kurie mūsų duomenys svarbūs, o kurie galbūt ne.

„Gi batų parduotuvėje pasakome savo batų dydį, kad iškart duotų tinkamus batus, o nereikėtų visko matuotis iš eilės? Juolab internete viskas sekama per Jūsų kompiuterio sausainiuką (cookie), tad net nemato Jūsų nei kojos, nei veido. Turbūt Jus, kaip ir daugumą erzina reklama, o vien atpažinus vartotojo lytį, reklamos jau sumažėja apie 2 kartus, spėjant amžių – dar 1,5 karto, atpažinus, kad Jums parodyta reklama neįdomi parodžius ją kokius 5 kartus, dar reklamos kiekis mažėtų kartais. Ir ar nebūtų puiku, kad planuojant vakarienę receptų svetainėje matytumėte tik kuriems recepto ingredientams yra akcijos Jūsų turimai prekybos centro lojalumo kortelei?“, – kalba E. Gudžiūnas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Nėra kontrolės

Ekspertas nurodo, kad ketvirtasis gajus mitas apie internetą yra tai, esą jis yra nekontroliuojamas. „Visada lengviausia kaltinti visus, bet, jei patys pažiūrėtume, kokią informaciją naudojame internete, tai dažniausiai mūsų draugų, mūsų aplinkos rekomendacijos socialiniais tinklais ir panašiai. Tad kokius draugus turime, tokį internetą ir gauname bei patys kokį internetą rekomenduojame („laikinate“, „sharinate“), tokį internetą mums ir siūlo interneto portalai, televizijos ir kiti interneto verslai. Vartotojas ir jo išsilavinimas, poreikis ir yra Interneto kontrolė“, – sako pašnekovas. Nekokybiškas turinys

REKLAMA

E. Gudžiūnas pabrėžia, kad internetas nėra pilnas nekokybiško turinio – jis pilnas visko, nes jame esantis turinys yra neribotas.

„Kažkur skaičiau labai teisingą mintį, kad viduramžių žmogų dabartinis amžius priblokštų ne kalbančiomis dėžėmis ar skraidančiais aparatais, o gaunamos informacijos kiekiu per dieną. Tad problema, kad ne visada mokame atsirinkti tą turinį ir laikas nuo laiko pagauname save besakant sau „kokią nesąmonę aš čia skaitau, žiūriu“, – sako jis. Pasak specialisto, atsirinkti turinį turi padėti ir auklėjimas, ir technologijos, kurios galėtų turėti kelis informacijos atrankos mechanizmus.

REKLAMA

„Ir jei seniau mes patys žymėdavomės, ką rinktis skaityti socialiniuose tinkluose „Facebook“, „Twitter“, tai dabar pasijungia ir mūsų draugai, ir informacija apie mus, kuo domimės, kad gautume kuo įdomesnę ir aktualesnę mums informaciją. Todėl „Facebook“ vertė ir naudojamumas sparčiai kyla, o „Twitter“, kur silpnai išvystyta draugų rekomendacijų bei informacijos apie mums sistema, vertė sparčiai krenta ir neišgelbės joks didesnių žinučių dydis, nes internete labiau reikia nebe kiekio, o kokybės“, – kalba E. Gudžiūnas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Internetas nelavina

Pašnekovas sako, kad nėra teisinga manyti, kad internetas mus verčia tinginiais.

„Čia kaip dabartinis jaunimas paklausus, kiek bus 7x8, pirmiausia stengiasi atsiminti, kur rasti skaičiuotuvą (kompiuteryje, telefone), o tik paskui galvoti kiek čia gaunas. Bet negi tai blogai? Kada turime tiek informacijos, daugiau rezultatų gaus tas, kas žino priemones, kaip jį gauti greičiau bei tie, kurie bandys suprasti atsakymą nuo a iki z“, – kalba E. Gudžiūnas.

REKLAMA

Mobilieji prieš kompiuterius

Dar vienas mitas, E. Gudžiūno teigimu, yra tas, kad mobiliuoju pasiekiamas turinys konkuruoja su tradiciniais kompiuteriais pasiekiamu turiniu.

„Čia ne turinys, o patogumas konkuruoja, tad verslas tiesiog taikosi prie to ir dabar interneto projektai jau kuriami pirmiausiai mobiliajai versijai, kuri prisitaiko prie platesnių kompiuterių ekranų, tuo pačiu išlaikant vieningą turinio pasiekiamumo struktūrą, tad vėlgi nuo to laimi ir vartotojas, gaudamas vienodą vaizdą, ir verslas, kurdamas vieną turinio versiją“, – sako jis.

REKLAMA

Atsilikęs internetas

Ekspertas pažymi, kad neteisinga galvoti, jog Lietuvos internetas yra atsilikęs tiek, kiek Lietuva ekonomiškai. E. Gudžiūnas pažymi, kad pasaulinio interneto resursų „Google“, „Facebook“ naudojamumo procentas Lietuvoje yra vienas didžiausių pasaulyje.

„Mes jau dabar gauname naujausius informacijos, reklamos atrankos metodus, tik, deja, Lietuvos interneto verslas, reklama dar atsilikę kaip ir ekonomika, nes arba bijoma naujovių, arba nelabai jos suprantamos. Todėl „Google“, „Facebook“ jau senai įvairiais būdais segmentuoja savo auditoriją pagal turinį ir reklamdaviams leidžia naudotis tiek tais segmentais, tiek galimybe juos pasiekti greičiau per automatizuotas reklamos sistemas.“ – teigia pašnekovas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Interneto reikšmė augs

E. Gudžiūno teigimu, 2016-aisiais dar didesnė dalis spaudos, radijo, televizijos turinio bus ieškoma ir skaitoma, klausoma, žiūrima per internetą. Be to, garso aparatūra ir televizoriai, eksperto teigimu, niekur nedings, nes per juos tiesiog patogiau ir maloniau naudoti turinį net ir per internetą.

REKLAMA

„2016-aisiais vaizdas su garsu vis laiminės prieš tik tekstą ar tik garsą, ar tik vaizdą, nes vaizdas su garsu ir maloniau žiūrisi, ir patogiau, o pingant internetui ir labai nebrangiai. Be to, gausime dar daugiau informacijos kiekvieną dieną, tad naudosime dar daugiau įvairių paieškos sistemų, draugų rekomendacijų, kad gautume mums aktualesnę informaciją. Šiemet atsiras poreikis atskirų aplinkų, kur galima rasti tik savo bendraminčius ar pasislėpti nuo kitų, kur galima bus pasislėpti nuo nereikalingos informacijos šlamšto“,– kalba specialistas.

REKLAMA

Kokybiškas lietuviškas turinys

Pašnekovo nuomone, verslas 2016-aisiais bus priverstas galvoti, kaip kurti daugiau kokybiško turinio, nes turinio kūrime konkurentai ne tik kiti turinio kūrimo verslai, bet ir bet kuris interneto vartotojas, galintis savo turinį įkelti per kelias minutes, kuriam gali užtekti kelių pradinių „Like“, o ne suplanuoto marketingo biudžeto.

REKLAMA
REKLAMA

„Ilgalaikėje perspektyvoje laimės tie, kas kurs nuolatinį, gerą turinį, tad tiek geri rašytojai, tiek geri radijo vedėjai, tiek geri televizijos turinio kūrėjai ne tik kad neliks be darbo, bet būdami pasiekiami greičiau, patogiau bus skaitomi, klausomi, žiūrimi dar daugiau.

Trumpalaikėje perspektyvoje vėl turėsimi vienadienių (vienamečių) interneto žvaigždučių, kurie tarp krūvas nekokybišką turinį kuriančių sužibės dėl interneto teikiamo turinio atrankos ir vertinimo greičio“, – sako E. Gudžiūnas. Dėl interneto galimybės gan greitai blokuoti aiškiai matomą reklamą, pašnekovo teigimu, reklaminį turinį gausime daugiau integruotą į patį turinį, o konkurencija dėl vartotojo kurs vis kokybiškesnį turinį, kuris bus ne tik reklaminis, bet ir aktualus, aiškinamasis.

Verslo optimizacija

Verslai, anot E. Gudžiūno, turės nuolat optimizuotis:

„Yra didžiulė galimybė Lietuvos interneto verslui optimizuotis naudojant progresyvius automatizuotus reklamos įrankius, kurie leistų iškart paleisti reklamas, išvengiant daug reklamos gamybos, talpinimo tarpininkų.

Verslai naudos ne tik savo klientų duomenų bazes parinkdami vartotojams aktualią reklamą, bet ir naudos kitų interneto verslų turimomis vartotojų elgsenos duomenų bazėmis, kad plėstų savo klientų ratą“, – teigia pašnekovas.

REKLAMA

Specialisto nuomone, šiemet bus vis daugiau skaičiuojamas visų investicijų į internetą, reklamą atsiperkamumas ir mažės žinomų reklamos tiekėjų vardų pasirinkimo kompleksai, nes rinktis reikia ne pas ką reklamuotis, o kur gaunamas geriausias rezultatas.

Kalbant apie Lietuvos interneto rinką, E. Gudžiūnas apibendrina paprastai: žmonės kaip visada ieškojo, taip ir ieškos dar daugiau informacijos, dar geresnio turinio informacijos gausoje, o geri verslininkai kaip visada ieškos galimybių greičiau atpažinti bei pasiekti savo potencialius klientus ir viską dar sumaniau skaičiuos bei apskaičiuos. Internetas ir greta jo esančios technologijos, sako jis, leidžia tai daryti vis didesnėmis apimtimis ir vis didesniais greičiais.

Džiugios ekonominės naujienos

Žiniasklaidos planavimo ir pirkimo agentūros „Inspired UM“ vadovas Vasaris Oržekauskas sako, kad prognozuojant 2016 metų reklamos rinką tiek internete, tiek kitose žiniasklaidos priemonėse, optimizmo teikia auganti Lietuvos ekonomika.

„BVP jau šešeri metai iš eilės stabiliai auga, 2016-aisiais prognozuojamas tolesnis jo augimas 2,8-3,5%; nedarbo lygis mažėja. 2014-2015 m. infliacija beveik nulinė, 2016 m. prognozė – 1,5-1,8%, tuo metu vidutinės pajamos kasmet auga po 4-5%, taigi žmonės potencialiai įgyja daugiau perkamosios galios. Tai iliustruoja ir stabiliai augantis vartotojų pasitikėjimo indeksas.

REKLAMA

Visi šie rodikliai reiškia, kad turėtų didėti vartojimas, ir gal labiau ne kiekiu, bet kokybe, t. y. žmonės turėtų pirkti daugiau brangesnių produktų/paslaugų – formuojantis šią tendenciją galėjome pastebėti jau šiemet. Atitinkamai turėtų didėti ir pasiūlos konkurencija, o tai savo ruožtu darys įtaką konkurencijai ir komunikacijos bei rinkodaros srityje“, – sako jis.

Pašnekovo teigimu, 2015-ieji buvo lūžio metai, kuriais reklamos rinka, beveik neaugusi nuo ekonominės krizės laikų, pradėjo rodyti gyvybės ženklus. Prognozuotinas 2015 m. postūmis pirmyn – apie 3 proc.

„Inspired UM analitikai apibendrino visus minėtus veiksnius ekonometriniame modelyje, tad 2016-aisiais prognozuotinas 5-10% reklamos rinkos augimas. Reklamos rinka augs dar ir dėl naujų žaidėjų įsiliejimo (pvz., „Lidl“), ir su tuo susijusios senbuvių reakcijos, ją augins ir rinkimai, internetinių lošimų įstatymų naujovės. Rinkos augimą lems ir didėjanti konkurencija bei laipsniškas balanso atstatymas tarp akcijinės ir įvaizdinės komunikacijos (iki šiol akcijinė dominavo)“, – kalba V. Ožerkauskas

Kalbant apie žiniasklaidos kanalus, pašnekovas didžiausią reklamos augimą planuoja internete bei televizijoje:

REKLAMA

„Panašiai sparčiai turėtų augti reklamos internete dalis (nors jos augimas tikriausiai bus kur kas didesnis, nei atspindės statistika, kadangi nemaža dalis biudžetų atiteks ne Lietuvos portalams, bet paieškos sistemoms ar programiniam pirkimui), lauko reklama ir reklama žurnaluose. TV – pagrindinis reklamos kanalas, užimantis apie 46% visos rinkos, taip pat turėtų augti rekordiškai – apie 6-9%. Labai nedaug arba iš viso neaugs reklamos dalis laikraštinėje spaudoje“, – sako V. Ožerkauskas.

Nauji komunikacijos būdai

Aptardamas naujus komunikavimo būdus, specialistas viliasi, kad šie ir kiti metai bus kiekybės ir kokybės balanso metai pastarosios naudai, tačiau tam reikalingos sisteminės žinios, efektyvumą iliustruojantys pavyzdžiai, tyrimai, analizės bei inovacijos.

„Kalbant apie atskirus kanalus, kaip visada, daug (nenaujų) naujovių bus galima stebėti skaitmeninės komunikacijos erdvėje – turėtų gerokai didėti programinis pirkimas, DMPs (data management platform) ir panašūs būdai. Būtų galima spėti, jog 2016 m. turinio rinkodaros diskursas įgis daugiau svorio, supratimas apie šį komunikacijos ir rinkodaros būdą susivienodins, įsives bendra terminologija, ir ši komunikacijos priemonė po truputį ras savo vietą bendroje rinkodaros ir komunikacijos visumoje – turėtume stebėti daug didesnę tokio pobūdžio projektų įvairovę, ypač internetinėje žiniasklaidoje ir TV“, – kalba V. Ožerkauskas.

REKLAMA

Žiniasklaidos kaita

Specialisto teigimu, sparčiausiai ir didžiausia apimtimi keičiasi internetinė žiniasklaida. Nors ir vadinama lengviausiai išmatuojamu kanalu, iš tiesų šioje srityje, pasak jo, esama turbūt mažiausiai esminių matavimų.

„Džiugu, kad vietinių portalų reklamos pardavimo sistemose atsiranda galimybė pirkti tikrai parodytus parodymus, nors kokiais duomenimis reikėtų vadovautis – rinka vis dar nesutaria. Iki banerių savotiško GRP pardavimo dar toli – kalbu apie situaciją, kai be kontaktų ir banerių formatų atsirastų dar ir laiko dimensija. Taip pat rinka iki šiol dar neranda bendro vardiklio, kaip prognozuoti ir optimizuoti reklaminių kampanijų pasiekiamumą“, – sakė V. Ožerkauskas.

Džiuginančios pašnekovą naujienos – kur kas įvairesni ir kokybiškesni turinio projektai, kurių kokybė veikiausiai dar didės. Taip pat ekspertas atkreipia dėmesį į turinio projektus, kurie vykdomi kompleksiškai keliuose žiniasklaidos kanaluose vienu metu, pvz. televizijoje ir internete arba spaudoje ir internete.

„TV kanalai, kurių reklaminis laikas beveik išparduotas, ieško būdų, kaip savo inventorių padidinti. Pastaruoju metu galima stebėti nemažai eksperimentų su reklaminių blokų struktūros keitimais. Tad matosi pažangios pastangos optimizuoti eterį, kas turėtų teikti pridėtinės vertės ir reklamdaviams. Vyksta aktyvios diskusijos apie prasukto žiūrėjimo monetizavimą“, – kalba V. Ožerkauskas.

REKLAMA

„Facebookas“ blėsta

Eksperto teigimu, dėmesys socialiniams tinklams šiuo metu šiek tiek yra priblėsęs. Prie to, jo nuomone, nemažai prisidėjo ir pati socialinė žiniakslaida – „Facebook“ stipriai ir ne kartą apkarpė organinį pasiekiamumą, taigi šis tapo brangus. „Iš esmės šis kanalas tapo tiesiog reklamos generavimo sistema, tad šio tinklalapio, kaip komunikacijos kanalo, patrauklumas sumenko. Galima spėti, kad dėmesys veikiausiai atsigręš link vietinių žiniasklaidos kanalų, kur turinio projektai gali būti daug masiškesni ir paveikesni nei „Facebooke“. Na, o kalbant apie naujus konkurentus „Facebookui“, kol kas nestebime reikšmingų tendencijų ar spartaus kurio nors kito tinklo populiarėjimo. Žinoma, auga „Instagram“, šiek tiek „Pinterest“, tačiau stebuklų iš jų nesitikėčiau“, – kalba V. Ožerkauskas.

Trūksta duomenų

Didžiausiu rinkos trūkumu V. Ožerkauskas įvardina mažą ir fragmentuotą duomenų kiekį apie tai, kaip veikia rinkodaros komunikacija.

„Taip pat įvairių šioje srityje dirbančių specialistų asociacijas, kurioms pirmiausia rūpi savo atskirų narių interesai, o ne rinkos poreikiai bei neretai klientų požiūrį, kai dėmesys skiriamas išskirtinai kainai, bet ne kokybei. Tad tikėčiausi, kad 2016 m. bus kryptingi labiau akcentuojant rinkodaros komunikacijos efektyvumo įrodymus, o rinka, ypač interneto, skaidrės ir bus aiškiau artikuliuojama pridėtinė vertė, kurią sukuria agentūros“, – kalba specialistas.  

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų