Seimas vakar ypatingos skubos tvarka pritarė siūlymui keisti Asociacijų įstatymą, kuriuo ribojama šalyje veikiančių asociacijų narių teisė deleguoti savo pasirinktus atstovus į visuotinius narių susirinkimus. Baiminamasi, kad saujelės stambių įmonių lobistų inicijuota pataisa ateityje gali visiškai eliminuoti smulkiuosius verslininkus iš asociacijų valdymo.
Verslininkai ir asocijuotos struktūros dar nespėjo suvokti, kas įvyko, nes jų nuomonės, pasirodo, niekas neklausė, o įstatymo pataisa buvo greitai priimta tarp kitų Seimo darbotvarkės klausimų. Neoficialiomis žiniomis, šią pataisą aktyviai Seime populiarino ir inicijavo grupė stambių transporto įmonių, kurių priešakyje – kelis šimtus sunkvežimių valdanti bendrovė „Transekspedicija“.
Pataisos – už nugarų
Dienraščio paklausti apie naująją Asociacijų įstatymo pataisą verslo asociacijų vadovai gūžčiojo pečiais arba piktinosi, kad su jais niekas nesitarė prieš priimant jų darbui tiesioginę įtaką turintį įstatymą. Lyg buldozeriu prastumtoje Asociacijų įstatymo 8 straipsnio pataisoje sakoma, kad „asociacijos narys juridinis asmuo gali būti atstovaujamas visuotiniame narių susirinkime tik to juridinio asmens darbuotojų, dalyvių ar valdymo organo narių“.
Norint įgalioti savo atstovą, kaip aiškėja, nebepakaks ir įprasto įgaliojimo – reikės specialios balsavimo teisės perleidimo sutarties, kurios dar niekas nėra akyse regėjęs.
„Stebiuosi, kaip kartais greitai gali dirbti Seimas. Nespėjo verslas net susipažinti su siūlytomis Asociacijų įstatymo pataisomis, o jos jau kitą dieną priimamos. Peršasi mintis, kad saujelė stambaus verslo atstovų rado silpną vietą įstatymų leidybos kalvėje. Tai – tiesioginis valstybės kišimasis į verslą, jo teisių ribojimas. Šiam pakeitimui prieštaravo ir Teisingumo ministerija, savo neigiamas išvadas pateikė Seimo kanceliarijos Teisės departamentas“, – kur skubėjo parlamentarai nesupranta Algimantas Kondrusevičius, Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ prezidentas.
Pasak jo, asociacija nesutinka su Asociacijų įstatymo pakeitimais, nes taip bus varžomos jos ir kitų asocijuotų struktūrų narių laisvės pasirinkti norimus atstovus. Smulkiesiems vežėjams ir įmonėms tai sukels didelių nepatogumų deleguojant savo atstovus į susirinkimus, ypač atokiau įsikūrusių mažų įmonių savininkams.
Asociacijų vadovai nustebę
Vakar Lietuvos pramonininkų konfederacijoje vyko pasitarimas. Jame Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentas Gediminas Rainys pareiškė nustebęs, kad visiškai nederintas su verslo asociacijomis projektas buvo priimtas Seime.
Pasak jo, šiuo sprendimu yra pasipiktinusios ir kitos asocijuotos verslo struktūros, tad kartu su jomis bus kreipiamasi į prezidentę Dalią Grybauskaitę prašant vetuoti šį įstatymo pakeitimą. Taip pat ketinama kreiptis į atsakingų Seimo komitetų vadovus, kitas institucijas, kad tokia kišimosi į asocijuotų verslo struktūrų veiklą praktika nebūtų toleruojama.
Rimantas Šidlauskas, Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos generalinis direktorius, buvo kategoriškas ir teigė, kad pakeitimams, numatytiems įstatymo pataisoje, pritarti negalima, jos esančios skubotos, neaptartos su kitomis asociacijomis ir atitinka tik labai siauros interesų grupės siūlymus.
Prieštarauja ES teisei
Asociacijų įstatymo, kuriuo ribojama šalyje veikiančių asociacijų narių teisė deleguoti savo pasirinktus atstovus į visuotinius narių susirinkimus, pataisomis suabejojo netgi Seimo kanceliarijos Teisės departamentas.
Jo lapkričio 11 d. išvadoje nurodoma, esą yra abejotina, ar šiuo įstatymo pakeitimu numatytas asociacijos narių teisių apribojimas yra pagrįstas.
Europos teisės departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos savo lapkričio 22 d. išvadoje dėl šio įstatymo pakeitimo ir įstatymo projekto atitikties Europos Sąjungos teisei nurodė, kad: „Projektu siūlomi pakeitimai yra nepagrįsti ir galimai neproporcingai ribojantys Europos Sąjungos bei tarptautinės teisės aktais garantuojamą asociacijų laisvę“.
Įstatymo pakeitimas prieštarauja Civilinio kodekso 2.132 str., kuriame nustatyta, kad asmenys turi teisę sudaryti sandorius per atstovus, ir jais gali būti tiek veiksnūs fiziniai, tiek juridiniai asmenys, taip pat Civilinio kodekso 2.133 str., kuris nurodo, kad atstovo sudarytas sandoris atstovaujamojo vardu, atskleidžiant atstovavimo faktą ir neviršijant suteiktų teisių, tiesiogiai sukuria, pakeičia ir panaikina atstovaujamojo civilines teises ir pareigas.
Atsikratys smulkiųjų
Pasak A.Kondrusevičiaus, tokia pataisa tegali būti naudinga stambioms įmonėms, turinčioms didelį darbuotojų skaičių ir valdybos narius. „Ką daryti mažam verslininkui, kuris dažnai yra pats ir vairuotojas, ir įmonės vadovas. Jeigu jis išvažiavęs į reisą – belieka įgalioti įmonės valytoją ar šaltkalvį? Dažnai ir jų smulkusis verslininkas neturi. Dabar jis nebegalės įgalioti savo kolegos vežėjo iš to paties regiono, tad jo teisė dalyvauti asociacijos valdymo procese yra apribojama“, – sako A.Kondrusevičius.
Tokiu būdu, A.Kondrusevičiaus tvirtinimu, apribotos smulkiųjų verslininkų teisės dalyvauti valdant asociacijas. „Manome, kad pavieniai stambūs vežėjai piktnaudžiauja savo teisėmis, siekia siaurų asmeninių interesų, taip trukdydami bei užkirsdami kelią asociacijos sklandžiai veiklai, todėl yra pažeidžiamas viešasis interesas“, – teigia A.Kondrusevičius.
Anot jo, ši vežėjų grupelė sutrikdė ir vežėjų asociacijos „Linava“ darbą, bandydama teismais ir kitokiais teisiniais veiksmais paveikti asociacijos vadovybės rinkimus. „Esame susidūrę su šios grupės teisinėmis ir šmeižto kampanijomis prieš asociaciją. Tai – itin agresyvi dalyvavimo asociacijos valdymo organų rinkimuose taktika“, – sakė „Linavos“ vadovas.
Pasak jo, didžioji dalis „Linavos“ narių yra pasipiktinę tokiais kolegų veiksmais, asociacijos kongresuose netgi būta siūlymų šalinti juos iš narių.
Vidmantas UŽUSIENIS
