Šią savaitę pasirodžiusiame „Balsas.lt savaitė“ numeryje narpliojama, kodėl į Europos Sąjungos fondų lėšas pretenduojantys senieji Vilniaus koncertų ir sporto rūmai (VKSR) sunkiai skinasi kelią atsinaujimo link. Ūkio ministerijos valdininkai nepripažįsta, kad šie rūmai mažiau vertingi nei Gariūnų turgavietė.
Europinio masto kultūriniams renginiams, politikos ir ekonomikos forumams tinkamų patalpų neturintis Vilnius ir Lietuvos valstybė kol kas labiau vertina kitokius objektus. Artimiausiomis savaitėmis Vyriausybė, nelabai klausianti visuomenės nuomonės ir nepaisanti jos poreikių, spręs, ar skirti ES lėšų Vilniaus koncertų ir sporto rūmų rekonstrukcijos projektui. Nuo to priklauso, ar toje vietoje matysime visuomeninės paskirties objektą, ar dar vieną viešbutį dangoraižį.
Nacionaliniai vertybių ypatumai
Vilnius turi įdomių objektų, kurių likimą sprendžiant retai kada klausiama miesto gyventojų nuomonės. Sostinėje yra du nacionalinio masto stadionai: vienas jų apleistas, griūvantis, kitas − niekaip nepastatomas. Yra ir „Lietuvos“ vardo kino teatras, kuris dabar nerodo nei kino, nei gyvybės ženklų. Yra ir Valdovų rūmai, kurie, jei bus tenkinami statytojų apetitai, suris dar ne vieną dešimtį milijonų mokesčių mokėtojų pinigų.
Dar yra bankui įkeistas vos 10 mln. litų įvertintas televizijos bokštas. Yra Vilniuje ir Kongresų rūmai, kurių statyba taip pat nepigiai kainavo, bet jie neatinka ES šalies sostinės kongresų centrui keliamų reikalavimų, nes ten telpa tik kiek daugiau žmonių nei eiliniuose miesto kultūros namuose.
Tačiau Gariūnų turgus turi nacionalinės svarbos objekto statusą. Lietuvoje nėra paplitusi plebiscitų praktika, tad valdininkų ir verslo lobistų grupuotės dažniausiai tarpusavyje aiškinasi − išsaugoti ar nugriauti vieną ar kitą viešajam gyvenimui reikšmingą objektą, kiek į jį investuoti ir panašiai.
Vilniuje nėra rūmų, kurie būtų pritaikyti rimtiems europinio masto renginiams – suvažiavimams, simpoziumams, ES, NATO forumams, ESBO organizacijos renginiams (2011-aisiais Lietuva pirmininkaus šiai organizacijai). Dėl valdžios nerangumo vietoj būtino objekto gali išdygti dar vienas grynai komercinis daugiaaukštis pastatas.
Nacionalinio kongresų centro projektas
Kai 2006 metais Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba įtraukė Vilniaus koncertų ir sporto rūmus į kultūros paveldo registrą, pastato savininkai buvo priversti atsisakyti planų jį griauti. Bendrovė konsultavosi su valstybės ir savivaldybės institucijų atstovais, paveldo specialistais ir siekė išsiaiškinti, kaip rūmai privalo būti panaudoti ateityje, kad jų vertingos savybės nebūtų suniokotos, o pastatas būtų išsaugotas nuo visiško sugriuvimo.
Paminklosaugininkų siūlymu buvo atlikta rūmų pritaikymo galimybių studija, kurią parengė architekto Sigito Kuncevičiaus projektavimo firma ir bendrovė „Urbanistika“. Ji parodė, kad rūmai geriausiai galėtų būti panaudoti pritaikant juos Kongresų centro veiklai su galimybe rengti rimtosios muzikos ir meno renginius.
Ši galimybių studija buvo apsvarstyta su visuomene ir pristatyta viešai 2008 metų vasarą pačiuose rūmuose. Kad būtų įsitikinta rūmų ateities vizijos pasirinkimu, rinkos analizės ir tyrimų grupė RAIT 2008-aisiais atliko sociologinį tyrimą. Jis parodė, kad dauguma respondentų (apie 50 proc.) pritaria idėjai pastatą pritaikyti Kongresų centro veiklai su galimybe ateityje organizuoti atvirus visuomenei renginius.
Atsižvelgiant į galimybių studijos rezultatus ir gavus ES tarybos renginiams keliamus reikalavimus, buvo pradėti rūmų renovacijos į Nacionalinį kongresų centrą projekto darbai:
− Rūmų renovacijos į Nacionalinį kongresų centrą galimybių studija buvo pristatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės Strateginio planavimo komitete, kuris pasiūlė šį projektą pripažinti valstybei svarbiu ekonominiu ir kultūriniu projektu. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2008 m. spalio 8 d. nutarimu Nr. 1044 pripažino rūmų renovacijos projektą valstybei svarbiu kultūriniu projektu.
Rūmų renovacijos į Nacionalinį kongresų centrą projektui taip pat pritarė Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, Valstybinė kultūros paveldo komisija, Vilniaus miesto savivaldybės Miesto plėtros departamentas, Lietuvos architektų sąjunga, Lietuvos restauratorių sąjunga, Lietuvos statybininkų asociacija, Lietuvos paveldo įprasminimo komisija.
− Projektui vykdyti buvo įsteigta viešoji įstaiga Nacionalinis mokslo ir kongresų centras. Pagrindinis šios viešosios įstaigos tikslas – plėtoti rūmų pritaikymo Nacionaliniam kongresų centrui projektą. Viešosios įstaigos veikloje jos steigėjų iniciatyva taip pat buvo pakviesti dalyvauti Vilniaus Gedimino technikos universitetas ir Vilniaus miesto savivaldybė, kuri 2008 m. liepos 18 d. sprendimu Nr. 1-603 „Dėl tapimo viešosios įstaigos Nacionalinio mokslo ir kongresų centro dalininke“ nusprendė tapti šios viešosios įstaigos dalininke.
− 2008 m. liepos mėnesį buvo parengti rūmų renovacijos į Nacionalinį kongresų centrą projektiniai pasiūlymai. Jie buvo suderinti ir patvirtinti Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Vilniaus teritorinio padalinio bei Vilniaus miesto savivaldybės Miesto plėtros departamento Kultūros paveldo skyriaus specialistų.
− Viešoji įstaiga Nacionalinis mokslo ir kongresų centras šių metų liepos mėnesį pateikė paraišką Lietuvos verslo paramos agentūrai pagal 2007−2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programos 1 prioriteto „Vietinė ir urbanistinė plėtra, kultūros paveldo ir gamtos išsaugojimas bei pritaikymas turizmo plėtrai“ VP3-1.3-ŪM-02 priemonę „Viešųjų nekilnojamųjų kultūros paveldo objektų kompleksiškas pritaikymas turizmo reikmėms“ dėl rūmų renovacijos į Nacionalinį kongresų centrą I-ojo etapo projekto dalinio finansavimo. Viešoji įstaiga Nacionalinis mokslo ir kongresų centras su paraiška pateikė ir rūmų renovacijos į Nacionalinį kongresų centrą I-ojo etapo techninį projektą, kuris buvo patvirtintas Nuolatinės statybos komisijos posėdyje ir pagal kurį šių metų liepos mėnesį buvo išduotas statybos leidimas.
Rūmų renovacijos į Nacionalinį kongresų centrą I-ojo etapo projektas apima pastato stogo, fasado, langų, terasos ir dalies inžinerinių tinklų sutvarkymą ir/ar atnaujinimą iki tokio lygio, kad rūmai galėtų funkcionuoti pagal jų tiesioginę paskirtį.
Šio etapo projekto vertė – 15 mln. litų, iš jų 5 mln. litų yra įsipareigojusi skirti bendrovė Ūkio banko investicinė grupė (ŪBIG), kuri finansavimą jau yra gavusi iš banko. Likusią šio etapo projekto sumą tikimasi gauti iš ES lėšų, kurioms gauti yra pateikta anksčiau šiame rašte minėta paraiška.
Atsakymas iš Lietuvos verslo paramos agentūros dėl šio projekto finansavimo pagal VP3-1.3-ŪM-02 priemonę „Viešųjų nekilnojamųjų kultūros paveldo objektų kompleksiškas pritaikymas turizmo reikmėms“ nėra gautas. Planuojama, kad visiškai įgyvendinti rūmų pritaikymo Nacionaliniam kongresų centrui projektą prireiks dar dviejų etapų: antrajame šio projekto etape būtų visiškai sutvarkytos rūmų inžinerinės komunikacijos, atlikti vidaus remonto darbai bei įdiegta konferencijų įranga, o trečiasis etapas apimtų rūmų priestato statybą.
Norinčiųjų yra daugiau
Viena iš kliūčių, su kuria dabar susiduria projektas, yra nenoras vykdyti socialdemokratų Vyriausybės nutarimus. Nepavykus gauti finansavimo, verslininkai, kuriems priklauso rūmai, sako būsiantys priversti juos palikti merdėti.
ES lėšų, kurių 2007–2013 metais finansinės perspektyvos veiksmų programose numatyta keli šimtai milijonų litų, tikisi gauti ir kiti pretendentai. Tarp jų – Lietuvos parodų centras „Litexpo“, kurį rūmų savininkai laiko pagrindiniais Vyriausybės ir valdininkų galbūt slapta palaikomais konkurentais.
„Litexpo“ pernai rugsėjį parengė projekto „Nacionalinio kongresų centro LITEXPO įkūrimas“ galimybių studiją. Pagal šį projektą numatyta Nacionalinį kongresų centrą kurti „Litexpo“ bazėje. Pasak „Litexpo“ vadovo Aloyzo Tarvydo, Lietuvoje būtina įrengti tuos reikalavimus atitinkantį Nacionalinį kongresų ir konferencijų centrą, nes kol kas tokio objekto mūsų šalis neturi. Tuomet girtasi, kad šis sumanymas yra dvigubai pigesnis nei tokio centro kūrimas rūmų bazėje, tačiau šiemet, pateikus techninius projektus ir pasikeitus kainoms, sutuacija pasikeitė.
Paklaustas apie tai, parodų centro „Litexpo“ vadovas A. Tarvydas „Balsas.lt savaitei“ pareiškė: „Pirmiausia, į tokias įmones, kaip mūsiškė, kurios reguliavimas priskirtas ministerijai, žiūrima dar įtariau ir priekabiau, tad jokios protekcijos nejaučiu. Čia išvis nėra jokios konkurencijos, nes mes norime kurti parodų ir konferencijų centrą, jie turi tą statusą per kultūrinę prizmę ir jų centras būtų skirtas kultūros renginiams bei konferencijoms“.
Anot A. Tarvydo, konkurentais „Litexpo“ galėtų būti laikomos „Reval“ arba „Villon“ kompanijos. „Jie labai sėkmingai daro tą patį, ką mes, bet tokia yra rinka. Mes norime prie parodų centro pridėti dar vieną papildomą funkciją, kurią turi daugelis parodų centrų Europoje – Poznanėje, daug kur Vokietijoje ir kitur. Kartu su parodomis būtų galima organizuoti didžiules konferencijas. Būtent tokiam projektui mes ir prašome paramos,“ – dievagojosi A. Tarvydas.
Ūkio viceministras Gediminas Miškinis savaitraščiui „Balsas.lt savaitė“ sakė neslepiąs, kad, kaip ministerijos atstovas, prijaučia „Litexpo“, bet paneigė bet kokias kalbas apie diskriminaciją. Dar 2008 metais abiem šiems pretendentams buvo suteiktas vienodas nacionalinės svarbos projektų statusas, nors visi ekpertai beveik vienbalsiai šį statusą suteikti siūlė tik Koncertų ir sporto rūmų rekonstrukcijos projektui. „Dabar pateiktų paraiškų komentuoti negaliu, jas įvertins mūsų ministerijos agentūra. Norėtųsi, kad ji tai atliktų greičiau. Kalbėdamas apie tai, kur vyks renginiai, kai Lietuva 2011 metais pirmininkaus ESBO, turiu pasakyti, kad svarstomi keturi objektai: Koncertų ir sporto rūmai, „Litexpo“ rūmai, Nacionalinė galerija ir Valdovų rūmai“, – aiškino viceministras.
Kultūros paveldo departamento Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba įtraukė VKSR į kultūros paveldo registrą, pastato savininkai buvo priversti atsisakyti planų jį griauti.
Pastato šeimininkai konsultavosi su valstybės ir savivaldybės institucijų atstovais, paveldo specialistais ir siekė išsiaiškinti, kaip rūmai privalo būti panaudoti ateityje, kad jų vertingos savybės nebūtų suniokotos, o pastatas būtų išsaugotas nuo visiško sugriuvimo.
Dairėsi į keturias vietas
ŪBIG atstovai teigė, kad buvo metas, kai tarp realiausių Vilniaus vietų, kur ketinta statyti Mokslo ir kongresų centro kompleksą, buvo minimas šalia Seimo rūmų ir „Vilniaus vartų“ esantis iki šiol nenaudojamas žaliasis plotas. Verslininkai aiškino, kad tada rimtai svarstyta nugriauti netoliese veikiančią degalinę „Statoil“.
Taip pat buvo žvalgomasi į Tauro kalną, „Litexpo“ rūmų teritoriją bei jau ilgus metus nenaudojamus Vilniaus koncertų ir sporto rūmus.
Yra žinių, kad dabartinis sostinės meras Vilius Navickas šiame įvairiausių minčių keliančiame konkurse bene labiausiai simpatizavo „Litexpo“ rūmų šeimininkams.
„Žvelgiant urbanistiškai, būsimam Kongresų centrui pamažu nykstantys Koncertų ir sporto rūmai – tinkamiausia vieta. Šiame pastate planuojama rengti visuomeninius renginius, profesionaliosios muzikos koncertus, nes jame itin kokybiška akustika. Vilniuje nėra tokioms reikmėms būtinos salės. „Siemens“ arena yra labiau skirta sporto renginiams, o kitos nė iš tolo neprilygsta Kongresų centro koncepcijai“, − savaitraščiui „Balsas.lt savaitė“ teigė ŪBIG stebėtojų tarybos narys Rolandas Balčikonis.
Anot jo, pasaulinė praktika rodo, kad paprastai tokio pobūdžio centrai veikia didmiesčių centruose, šalia vertingų istorinių miesto centro dalių, tarkime, senamiesčio, vandens telkinių. Tokiam objektui būtina vieta, kuri užtikrintų patogų susisiekimą, kur netoliese veikia miesto svečius galintys apgyvendinti viešbučiai. Ne mažiau svarbu, kad pėsčiomis jį būtų galima pasiekti bent per 20 minučių.
Nebylus istorinių įvykių liudytojas
R. Balčikonį stebina, kad prisidengiant nacionalinės svarbos statusu Panevėžio „Cido“ arenai už apvalią pinigų sumą buvo įrengtas dviračių takas, skirtas šalyje ne itin populiarios sporto šakos atstovams.
Ne ką mažesne mistika dvelkia faktas, kad nacionalinės svarbos statusas yra suteiktas pramoniniame Kauno rajone stūksantiems „Girstučio“ kultūros rūmams. Šią ne itin pritaikytą pramoginiams renginiams bei verslo konferencijoms vietą jau daugelį metų aplenkia ne tik renginių organizatoriai ar seminarų dalyviai, bet ir paprasti miestiečiai.
„Nors sostinės Koncertų ir sporto rūmų architektūra, ypač vantinės stogo konstrukcijos tipas, iki šiol žavi pripažintus šalies architektus, nors rūmuose vyko Lietuvos nepriklausomybės atgavimui reikšmingi renginiai, pvz., 1988-ųjų Persitvarkymo sąjūdžio suvažiavimas,bei buvo pašarvotos1991 metų sausio 13-osios aukos, kažkodėl esame priversti įrodinėti, kad šis objektas neeilinis ir vertas nacionalinės svarbos projekto statuso, − kalbėjo R. Balčikonis. − Mane stebina šitas cinizmas ir begalinė interesų kova. Siūliau ir toliau siūlau paviešinti dokumentus, kurių pagrindu visiems projektams buvo suteiktas nacionalinės svarbos statusas. Kodėl niekas nesiaiškina Kauno arenos statybos ypatybių ir nacionalinės svarbos statuso gavimo aplinkybių? Nesinori tik vieno − kad remiantis sąmoningai sukelta diskusija butų sustabdyta visa programa. Nors panašu, kad toks ir yra Ūkio ministerijos tikslas, nes „Litexpo“ finansavimo stabdymo ministerija net nesvarsto, mat šiam projektui pinigai rezervuoti pagal kitą priemonę.“
Verslininkas teigė vis dar turintis ambicijų nušiurusį ir sovietinius laikus primenantį pastatą paversti europinio lygio Kongresų centru, kuris puoštų ne tik žmonių primirštą miesto centro dalį, bet ir visą Vilnių.
Vakarai elgiasi racionaliau
Žinomo sostinės architekto S. Kuncevičiaus kolektyvas pateikė projektą, kad Koncertų ir sporto rūmai turi būti rekonstruoti ir parengti būti Nacionaliniu kongresų centru.
„Dabartinis pastatas neprižiūrėtas, bet kai jis bus atnaujintas, galės būti naudojamas visuomenės reikmėms. Negalime saugoti vien baroko laikų architektūros šedevrus, nes ir vėlesniais laikais atsirado ne ką blogesnių pastatų. Tokie objektai Vakaruose ypač vertinami. Prisiminkime, kad kurį laiką nenaudotas Berlyno reichstagas po renovacijos tapo šalies valdžios posėdžių sale, o Londone kadaise veikusioje įspūdingos erdvės elektrinėje įsikūrė viena unikaliausių pasaulyje šiuolaikinio meno galerijų „Tate Modern“, − sakė S. Kuncevičius.
Pašnekovas įsitikinęs, kad Koncertų ir sporto rūmų projekto reikalai kelerius metus įstrigę dėl nuolat šalyje kintančios politinės situacijos. „Tai grynai politinė problema. Juk viena Vyriausybė patvirtina, kita viską atšaukia. Sporto rūmų pastatą kaip paminklosauginį patvirtino ne buvęs premjeras Gediminas Kirkilas, o prieš jį buvę valdžios vyrai. Aš, kaip architektas, galiu pripažinti, kad iki šiol tai vertingiausia koncertų salė Vilniuje“, − „Balsas.lt savaitei“ sakė S. Kuncevičius.
TIK FAKTAI
Vilniaus koncertų ir sporto rūmai dešiniajame Neries upės krante pastatyti 1971 metais.
Projekto autoriai – architektai Eduardas Chlomauskas, Jonas Kriukelis, Zigmantas Liandzbergis, konstruktoriai – Henrikas Karvelis, Algimantas Katilius, Sofija Kovarskaja.
Rūmų kūrėjai 1973 metais apdovanoti Respublikine premija.
Koncertų ir sporto rūmuose telpa per 4 tūkst. žmonių.
Šis objektas įrašytas į Kultūros paveldo registrą 2006 m. liepos 4 d., unikalus objekto kodas registre 17400.
Savininkai norėjo atgaivinti ne tik rūmus, bet ir visą šalia jų esančią teritoriją – apie 13 ha. Tiesa, dėl neaiškių buvusių žydų kapinių ribų iš detaliojo plano išbraukta maždaug 5 ha teritorijos.
Pirmasis Lietuvoje tokio pobūdžio statinys, kuriam pasisekė gauti ES paramą, buvo Šiaulių arena. Ją pripažinus nacionalinės svarbos sporto objektu, skirta 49 mln. litų ES lėšų iš 65 mln. litų bendros projekto vertės.
