Pasak Teisės instituto ekspertų, šeimos politikai Lietuvoje labai trūksta nuoseklumo. O jos turinys dažniausiai priklauso nuo Seimo kadencijų. “Šeimos politika – viena iš daugiausiai aptarinėjamų bei kritikuojamų Lietuvos viešosios politikos sričių. Įsivyravus diskusijoms, kas apskritai yra šeima kaip šeimos politikos objektas, ar pagrįstai buvo sumažintos motinystės (tėvystės) išmokos, ar teisinga, kad Lietuvoje vaiko priežiūros atostogos yra vienos ilgiausių Europoje ir panašiai, pradėjus interesų karus (jauni tėvai prieš pensininkus), dažnai įsiveliama į priešingų interesų kovą", – teigia Teisės instituto tyrėja Eglė Kavoliūnaitė-Ragauskienė. Pasak jos, šeimos politikai jautrūs tik su ja susiję asmenys, o kiti šiai sričiai lieka abejingi.
Mokslininkės nuomone, šeimos politika turi būti tikslinga, t.y., turi būti nustatytas visuomenei naudingas tikslas, kurio siekiama pasitelkiant šeimos politikos priemones. Šiuo metu teisės aktuose įtvirtintas tikslas “kurti palankią aplinką šeimoms" nenurodo, kuo tai naudinga visuomenei. Dėl to nėra visuotinio suinteresuotumo tiek kurti, tiek plėtoti šeimos politiką.
Pasak Teisės instituto tyrėjos, siekiant, kad šeimos politika atspindėtų visuomenės poreikius, būtini tiek visuomenės nuomonių, tiek tikslinių grupių požiūrių, tiek konkrečių instrumentų įgyvendinamumo tyrimai. Iki šiol daugelis šioje srityje priimtų teisės aktų nebuvo grindžiami visuomenės ar tikslinių grupių poreikiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai keičiami prieš Seimo rinkimus.
„Lietuvos viešoji šeimos politika nėra nuosekli. Tam būtina ilgalaikė veiksminga šeimos politikos strategija ir nuolatinė institucija, užtikrinanti šeimos politikos tęstinumą nepriklausomai nuo Seimo kadencijų trukmės,"- teigia Eglė Kavoliūnaitė- Ragauskienė.
Daugiau apie šeimos politikos klausimus bus kalbama š.m. kovo 16 d. Teisingumo ministerijos Konferencijų salėje vyksiančioje konferencijoje “Viešoji šeimos politika Lietuvoje: kūrimo ir įgyvendinimo problemos".
Savo pranešimus renginyje skaitys: Vilniaus universiteto profesorius dr. Vytautas Mizaras, Vytauto Didžiojo universiteto docentė dr. Milda Ališauskienė, Mykolo Romerio universiteto docentė dr. Inga Kudinavičiūtė-Michailovienė, Vytauto Didžiojo universiteto profesorė dr. Aušra Maslauskaitė, Mykolo Romerio universiteto lektorė dr. Raminta Jančaitytė, Teisės instituto tyrėja Eglė Kavoliūnaitė-Ragauskienė, Socialinės apsaugos ir darbo ministro patarėja Ramunė Jurkuvienė, Teisingumo viceministras Tomas Vaitkevičius.
