Rangovai mažiems namams – ne problema
„Gyventojai taip noriai renovuoja savo namus tikrai ne todėl, kad Ignalinoje daugiabučiai žymiai prastesni nei kituose šalies miestuose, – teigia UAB „Ignalinos butų ūkis“ vadovas Antanas Gylys. – Ignalinos, kaip ir kitų miestų sėkmė priklauso nuo to, kokiam gyventojų skaičiui ir kiek sėkmingai pavyksta išaiškinti renovacijos privalumus.“
Ignalinos savivaldybė – viena iš 14 probleminių teritorijų, kurioms teikiama papildoma parama, todėl 2007–2013 m. valstybė finansavo net 85 proc. renovacijos kainos. Tačiau net ir tokia parama negarantavo lengvos renovacijos pradžios. Situacija Ignalinoje pasikeitė 2013 m. patvirtinus naująjį Vyriausybės patvirtintą daugiabučių atnaujinimo modelį. Dabar renovacija gali būti vykdoma keliais būdais.
Pirmasis – atnaujinimas daugiabučių namų administratorių ar bendrijų pirmininkų iniciatyva. Pagal šį modelį, daugiabučių namų atnaujinimas įgyvendinamas gyventojų iniciatyva per bendrijos pirmininką, daugiabučio namo administratorių ar daugiabutį administruojančią įmonę. Čia svarbi gyventojų iniciatyva ir sutikimas dalyvauti programoje. Daugiabučio namo butų savininkai programoje gali dalyvauti savo lėšomis arba kreiptis kredito į finansinę instituciją.
Antrasis – atnaujinimas savivaldybių iniciatyva. Savivaldybės savo iniciatyva atrenka neefektyviausiai energiją vartojančius daugiabučius namus (kai kuriais atvejais gyventojai pasiūlo neefektyviausiai energiją vartojančius namus) ir paskiria Programos administratorius, kurie įgyvendina šių daugiabučių namų atnaujinimą. Šio modelio esmė yra ta, kad būsto savininkams patiems nereikia prisiimti jokių organizacinių ir kreditinių įsipareigojimų bei projekto įgyvendinimo rizikų.
Į projekto vykdymą aktyviau įsijungus savivaldybei ir prasidėjo didysis renovacijos proveržis. Norinčiųjų renovuoti namus buvo tiek daug, kad netgi teko rengti energetiškai neefektyviausių namų atranką.
„Nereikėjo jokios reklamos. Žmones paklausia, kaip sekasi gyventi kaimynams renovuotame name, sužino, kad šie už šilumą tie moka dvigubai mažiau, ir iš karto susidomi“, – pasakoja A. Gylys.
Kadangi renovuotis norinčių namų mieste netrūksta, namai sugrupuojami pagal panašumą – taip tampa lengviau pirkti statybos darbus. „Suburiame 6-7 namų grupę ir kompeksiškai perkame statybos darbų paslaugą. Taip rangovus randame net mažesniems namams“, – sako „Ignalinos butų ūkio“ vadovas. Jis priduria, kad visi daugiabučiai Ignalinoje nėra dideli, aukščiausi – 6 aukštų, tačiau jie rangovus randa taip pat lengvai, kaip ir didmiesčių daugiaaukščiai.
Nugalėjo baimes
Kartu su augančiu susidomėjimu renovacija, augo ir nerimas dėl renovacijos kokybės ir kainos. Viena didžiausių baimių buvo pelėsis. „Kalbėjomės apie tai su gyventojais, pasakojome apie ventiliaciją, ieškojome geriausių sprendimų. Kruopštus darbas pasiteisino – šiandien Ignalinoje neturime nei vieno renovuoto namo, kuriame būtų aktuali pelėsių problema“, – tvirtina A. Gylys.
Dar vienas gyventojus neraminęs klausimas – finansinė renovacijos pusė. Ar nekainuos per brangiai? Ar atsipirks? Ir šįkart buvo rastas aiškus ir paprastas atsakymas – vadovaujamasi principu, kad gyventojas po renovacijos neturi mokėti brangiau, nei prieš ją. „Iš pat pradžių atliekame išsamius skaičiavimus ir jokių nesusipratimų nebūna. Yra tik keli maži namai, kuriuose investicijos vienam butui teko didesnės. Tačiau apie tai žinota iš anksto“, – sako pašnekovas.
