• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Matjus Dotis (Matthew Doty), asistuojantis Delavero universiteto Medžiagų mokslo ir inžinerijos padalinio (JAV) profesorius, visai neseniai paskelbė du darbus, kuriuose nagrinėjami naujoviški kvantinių taškų kūrimo metodai.

REKLAMA
REKLAMA

Kvantiniai taškai naudingi nagrinėjant elektronų sąveiką su šviesa ir magnetiniais laukais – ypač kuomet kalbama apie ateities kompiuterijos įrenginius ir saulės energijos sugerties technologijas.

REKLAMA

Mokslininko tyrimai buvo publikuoti žurnale „Physical Review B“. Abu darbai pateko į „Redaktoriaus rekomendacijų“ skiltį. Pažymėtina tai, kad čia pateikiama tik apie 5 procentus visų žurnale publikuojamų darbų.

Profesoriaus vadovaujama tyrėjų grupė nagrinėja kvantinius taškus – mažyčius puslaidininkius, galinčius pagauti pavienius elektronus – labai panašiai kaip vandenilio arba helio atomuose. Kvantiniai taškai dažnai yra vadinami dirbtiniais atomais, nes jų elektroninės savybės primena natūralius, gamtoje aptinkamus atomus. M. Dočio mokslininkų grupė tyrinėja, kaip šie dirbtiniai atomai gali sudaryti dirbtines molekules. Kitaip nei natūralių molekulių atveju, tokių kvantinių taškų molekulių savybes galima keisti – išgauti unikalias ir pageidaujamas elektronų, pagautų molekulėse, ypatybes.

REKLAMA
REKLAMA

Pirmajame darbe pateikiama nauja pavienių pagautųjų elektronų sukininių savybių inžinerijos strategija.

Tyrėjai šią strategiją įgyvendina sukonstruodami kvantinių taškų molekulę, kuri leidžia elektronų savybes reguliuoti šiek tiek keičiant įtampą, kuria yra veikiama pati molekulė. Naujosios strategijos sėkmė įgalins sukurti naują optoelektronikos įrenginių, pasižyminčių kur kas didesniais skaičiavimo pajėgumais, inžinerijos metodą.

Antrajame darbe aprašomas kitoks molekulinis dizainas: užuot kvantinius taškus sudėję vieną ant kito, tyrėjai juos patalpina greta. Tokie geometriniai pokyčiai savo ruožtu lemia kitokį elektronų pagavimo molekulėje pobūdį, todėl susidaro sudėtingesnės elektroninės molekulinės būsenos. Šios naujosios elektroninės būsenos įgalina sukurti naujas skaičiavimo architektūras, kurioms nebūdingi įprastiniai masteliniai krūvių pagrindo technologijų apribojimai.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų