Respublikinės Šiaulių ligoninės tiek Širdies ir kraujagyslių centro Intervencinės angiologijos, tiek Neurologijos skyriaus specialistus labiausia džiugina, kai paciento ir jų artimųjų sumanumo dėka ligonis laiku atvyksta į gydymo įstaigą ir jam gali būti pritaikytos modernios insulto gydymo galimybės.
„Tau gali būti insultas“
Įprasta ir rami rugpjūčio diena šiauliečiui Vilmantui Jankauskui galėjo baigtis labai liūdnai. 28-erių metų vyrui iki šiol nesitiki, kad jam įvyko galvos smegenų insultas. Tą dieną Vilmantas vaikščiojo sode ir nuo medžių skynė vaisius. Staiga pajuto, kad nebevaldo kairės rankos, kojos. Labai greitai ir visą kairę kūno pusę apėmė paralyžius.
Draugai parvedė Vilmantą namo, pamatavo kraujospūdį. Diastolinis rodė 110, buvo padidėjęs. Nebekilo abejonių, kad Vilmantui blogai. Draugai įsodino į automobilį ir atvežė į ligoninę. Pakeliui Vilmantas paskambino mamai, dirbančiai slaugytoja Švedijoje. „Tau gali būti insultas“, – pagal sūnaus pasakojimą nustatė mama ir neslėpė didžiulio susirūpinimo.
Atvykęs į Respublikinės Šiaulių ligoninės Skubiosios pagalbos-priėmimo skyrių Vilmantas pajuto didelį medikų susirūpinimą ir dėmesį. Netrukus buvo paguldytas į skyriaus stebėjimo palatą, kur atlikti reikiami tyrimai.
„Mane nuvežė į operacinę, kur iš galvos kraujagyslės pašalino trombą. Visą tą laiką buvau sąmoningas ir viską jaučiau“, – pasakoja insultą išgyvenęs jaunas vyras.
Po sudėtingos mechaninės trombektomijos procedūros ją atlikęs gydytojas intervencinis kardiologas Vytenis Tamakauskas paprašė pakelti kairę ranką. Vilmanto nuostabai, ranką pakėlė nesunkiai. Pajudino koją ir suprato, kad valdo ir ją, nors visai neseniai buvo paralyžiuota.
„Jausmas buvo nenusakomas, nes buvo apėmusi vienintelė mintis – išgyventi“, – prisimena Vilmantas Jankauskas nepamirštamą dieną, kurią gali vadinti net ir antruoju savo gimtadieniu. Po operacijos dar dvi savaites teko praleisti Intensyviosios terapijos ir Neurologijos skyriuose.
Po ligoninės – dar mėnuo reabilitacijos klinikoje Palangoje. Su drauge ir šunimi gyvenantis jaunas vyras sako, jog gyvenimo ritmas labai sutriko. Vilmantas baiminasi, kad gali netekti darbo autodetalių parduotuvėje, kur buvo neseniai įsidarbinęs. Bet šiandien svarbiausia, kad po tokio sudėtingo sveikatos sutrikimo liko ne tik gyvas, bet ir visiškai sveikas – be rimtesnių sveikatos sutrikimų.
Svarbiausia – atvykti laiku
Šio paciento ligos istorija ypatinga, nes žmogus labai jaunas, ir sėkminga, nes į gydymo įstaigą nuo pirmųjų ligos požymių atvyko labai greitai. Neurologijos skyriaus vedėja gydytoja neurologė Sigla Ščeponavičiūtė pastebi, kad insultas vis dažniau ištinka jaunus žmones ir 30-40 metų pacientai jau nebestebina. Jauniausiai skyriuje dėl insulto gydytai pacientei buvo 18 metų.
Kiekvieno paciento, kurį dėl insulto požymių į gydymo įstaiga atveža greitoji medicinos pagalba, jau laukia medikų komanda, pasirengusi padėti. Ši komanda netrukus buvo sukviesta ir tada, kai rūpestingi draugai į Skubiosios pagalbos-priėmimo skyrių atvežė Vilmantą Jankauską. Skyriuje atlikus reikiamus tyrimus ir pacientui diagnozavus išeminį insultą, pacientui paskirta mechaninė trombektomija, kurią atliko Širdies ir kraujagyslių centro Intervencinės angiologijos skyriaus gydytojas intervencinis kardiologas Vytenis Tamakauskas.
Sukaupusią didžiulę patirtį gydant insulto ištiktus žmones, gydytoją neurologę S. Ščeponavičiūtę moderniosios insulto gydymo galimybės, leidžiančios atkurti kraujotaką, stebina iki šiol. Ir tą dieną neurologai, išlydėję į procedūrą insulto ištiktą paralyžiuotą Vilmantą, po valandą trukusios procedūros, pasitiko išoriškai sveiką žmogų.
Neurologai žino, kad nedideli pažeidimai po mechaninės trombektomijos lieka, tad pacientas dar dvi savaites buvo stebimas ir gydomas Neurologijos skyriuje. Pirmas 72 valandas nuo paciento hospitalizavimo į insulto skyrių jam buvo taikytas ir karščiavimo, glikemijos bei rijimo protokolas, kurį vykdančios slaugytojos stropiai sekė ir registravo paciento temperatūrą, gliukozės kiekį kraujyje, vertino ankstyvą rijimą.
Vilmanto būklė gerėjo sparčiai, o po dviejų savaičių dėl minimalaus neurologinio deficito buvo skirtas reabilitacinis gydymas, padėsiantis užtikrinti sergančiojo insultu sveikimą.
Efektyviausias gydymo metodas
Intervencinės angiologijos skyriaus gydytojas intervencinis kardiologas Vytenis Tamakauskas teigia, kad ligonių, sergančių galvos smegenų insultu ar miokardo infarktu, amžius kas metai jaunėja. RŠL Širdies ir kraujagyslių centro Intervencinės angiologijos skyrius yra sukaupęs didelę patirtį gydant ne tik galvos smegenų insultą, bet ir kitas ūmias su kraujotakos sistema susijusias patologijas.
Mechaninė trombektomija yra intervencinis gydymo būdas, kuomet mechaniškai pašalinamas trombas, kuris yra užkimšęs tam tikrą galvos smegenų kraujagyslę. Anot gydytojo V. Tamakausko, daugeliui pacientų, atlikus mechaninę trombektomiją, buvę simptomai pranyksta jau gydymo metu, kitiems – po reabilitacijos.
„Tačiau didžiausia problema išlieka laikas, trunkantis nuo ligos simptomų pradžios iki patekimo į ligoninę, kurioje atliekamas intervencinis insulto gydymas. Jei šis laikas viršijamas, jokie intervenciniai gydymo metodai nebus efektyvūs, o ir atvirkščiai- netgi gali pabloginti ligos eigą. Todėl į gydymo įstaigą būtina kreiptis vos tik pajutus minimalius ligos simptomus“, – sako intervencinis kardiologas V. Tamakauskas.
Šiuo atveju pacientas atvyko laiku, todėl buvo įmanoma pritaikyti šiuo metu efektyviausią insulto gydymo metodą. Atlikus mechaninę trombektomiją paciento simptomai jau ant operacinio stalo ženkliai sumažėjo, o gydant RŠL Neurologijos skyriuje ir taikant aktyvią reabilitaciją- išnyko visiškai. Šis pacientas nebeturi jokių liekamųjų buvusio insulto simptomų ir gali gyventi visavertį gyvenimą. Jei mechaninė trombektomija ne būtų atlikta, jaunas žmogus būtų pasmerktas didelio laipsnio invalidumui ar netgi mirčiai.
Apie insultą žino mažai
Respublikinės Šiaulių ligoninės Neurologijos skyriaus vedėja gydytoja neurologė Sigla Ščeponavičiūtė daug dėmesio skiria ne tik insulto gydymui, bet ir šios klastingos ligos profilaktikai. Tačiau su apmaudu teigia, kad žmonės apie šią ligą žino mažai, nors aiškinamųjų priemonių, skirtų visuomenei, tikrai nestinga. Šią išvadą gydytoja daro, matydama ligonius, atvykstančius į skyrių. Tenka pripažinti, jog dauguma į medikų rankas patenka per vėlai ir todėl nebepavyksta padėti.
Gydytoja ypač ragina atkreipti dėmesį į pirmuosius insulto simptomus: staigius arba netikėtus kalbos ar regos sutrikimus, paralyžių ar vienos kūno pusės nutirpimą. Pajutus pačiam žmogui arba pastebėjus artimiesiems bent vieną iš šių požymių, būtina kuo skubiau vykti į artimiausią insulto gydymo centrą ar kitą gydymo įstaigą, kurioje susirgusiajam insultu teikiama visapusiška ir šiuolaikiška pagalba.
„Ypač noriu atkreipti dėmesį į tokius simptomus, kurie primena insultą, bet greitai atsistato: trumpam sutrinka kalba, regėjimas ar judesių koordinacija. Sutrikimui praėjus, dažnas linkęs apie tai pamiršti ir gyvena toliau“, – sako neurologė S. Ščeponavičiūtė ir pataria negalvoti, kad tai – tik trumpalaikis sutrikimas ir daugiau nesikartos.
Gydytoja pataria nenusiraminti, nes tai yra pavojingas ir labai apgaulingas praeinantis smegenų išemijos priepuolis (PSIP). Artimieji ir pats žmogus galvoja, kad nieko čia nebuvo ir nurimsta. Medikai pastebi, kad apie 50 proc. žmonių, patyrusių PSIP, net nesikreipia į gydytojus. Tinkamai neįvertinę labai svarbaus insultą pranašaujančio epizodo, po keleto dienų atvežami į ligoninę su jau įvykusiu insultu, kuriam esant net ir pačios moderniausios gydymo priemonės tampa bejėgės.
Autorė: Zita Katkienė
www.siauliuligonine.lt
